Pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­ja Že­mai­tės gimnazijoje

Va­sa­rio 11 die­ną, penk­ta­die­nį, prieš pat ato­sto­gas Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je bu­vo pa­mi­nė­ta Va­sa­rio 16-oji.
Mi­nė­ji­mas iš­si­sky­rė nuo­šir­džiu pra­ne­ši­mu be po­mpas­ti­kos, nu­val­kio­tų lo­zun­gų ar kli­šių, jį per­skai­tė abi­tu­rien­tas Mo­des­tas Gu­raus­kas. Jau­čiu pa­rei­gą pa­grin­di­nę jo įžval­gą pa­ci­tuo­ti: „Lais­vė sa­vai­me nė­ra ver­ty­bė. Nep­rik­lau­so­my­bė sa­vai­me taip pat ne ver­ty­bė, tai ge­riau­siu at­ve­ju ga­li­my­bės. O ga­li­my­bės ga­li bū­ti dest­ruk­ty­vios ir pra­žū­tin­gos, ta­čiau lais­vė ne­disk­ri­mi­nuo­ja nė vie­nos ga­li­my­bės. Žmo­gus pa­ts lais­vai ren­ka­si: kur­ti ar nai­kin­ti, kil­ti ar nu­pul­ti, bū­ti ar pra­žū­ti. Lais­vė ir su­ve­re­nu­mas nuo tau­tą kaus­tan­čių pan­čių tu­ri ly­giai tiek ver­tės, kiek tau­ta sa­vo lais­va va­lia ga­li su­kur­ti ge­ro ir pa­si­prie­šin­ti blo­giui… nors yra leng­viau rink­tis pa­sto­vų, neį­pa­rei­go­jan­tį, at­sa­ko­my­bės ne­rei­ka­lau­jan­tį gy­ve­ni­mą, ta­čiau jis bus pa­smerk­tas be­pras­my­bei, nes pra­smė ky­la iš kū­ry­bos, o kū­ry­ba ne­ga­li­ma be lais­vės, ku­ri ne­su­tei­kia to ra­maus gy­ve­ni­mo. Tad lin­kiu sa­vo gy­ve­ni­muo­se priim­ti lais­vę kaip duo­ty­bę ir pri­siim­ti ly­giag­re­čiai žen­gian­čią at­sa­ko­my­bę ne tik už sa­ve, bet ir už ki­tą, net už vi­są tau­tą ir gau­tą lais­vę.“ Po Mo­des­to kal­bos sa­lė­je ku­rį lai­ką tvy­ro­jo ty­la, ga­liau­siai pra­pliu­po ova­ci­jos. Taip gal­vo­ja apie lais­vės ir ne­prik­lau­so­my­bės es­mę mū­sų šau­niau­sias jau­ni­mas. Gi­li ir nuo­šir­di įžval­ga.
Va­sa­rio 16-osios mi­nė­ji­mas Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je yra neat­sie­ja­mas nuo mo­ki­nių pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­jos. Gim­na­zis­tai mo­ko­mi de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų, bal­sa­vi­mo kul­tū­ros, są­ži­nin­gos ko­vos, rin­ki­mai vyks­ta pa­gal vi­sas tai­syk­les, kaip kad tu­rė­tų bū­ti ren­kant Sei­mą ar Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tą. Per­nai dėl pan­de­mi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai neį­vy­ko, bu­vo­me „be val­džios“. Šie­met dvi­de­šimt ant­ruo­ju mo­ki­nių pre­zi­den­tu ta­po IIb kla­sės gim­na­zis­tas Ma­tas Pau­laus­kas, įvei­kęs stip­rią ir rim­tą kan­di­da­tę IIIb kla­sės gim­na­zis­tę Jus­tę Sku­kaus­kai­tę. Abu iš kar­to bu­vo su­si­ta­rę, kad ne­svar­bu, ku­ris lai­mė­tų – dirbs kar­tu pre­zi­den­tū­ros ko­man­do­je.
Ma­tas su­gal­vo­jo da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se no­rė­da­mas iš­ban­dy­ti sa­ve, įgy­ti drą­sos, iš­mok­ti dirb­ti ko­man­do­je. Yra už­si­spy­ręs, tad už­teks ryž­to pa­da­ry­ti dar­bus iki ga­lo. Kaip ir dau­gu­ma vai­ki­nų, mėgs­ta va­ži­nė­tis mo­to­cik­lu, žais­ti tink­li­nį, o iš mo­ko­mų­jų da­ly­kų jam la­biau­siai pa­tin­ka geog­ra­fi­ja.
Pre­zi­den­tui įteik­tos re­ga­li­jos, duo­ta prie­sai­ka, pa­sa­ky­tos kal­bos, lin­kė­ji­mai. Ma­tui be­lie­ka su­bur­ti drau­giš­ką ko­man­dą ir, kaip jis pa­ts sa­ko, kur­ti gim­na­zi­jo­je to­kią ap­lin­ką, kur kiek­vie­nas jaus­tų­si ge­rai, pa­ste­bė­tas ir no­rin­tis veik­ti mo­kyk­los la­bui.
Elė KA­KA­NAUS­KIE­NĖ