Siekiant efektyvesnio ir sklandesnio daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimo, nuo lapkričio 1 d. susijungė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Rezultatas – įsteigtas APVA pastatų energinio taupumo departamentas, nuo šiol koordinuosiantis renovacijos procesus šalyje.
„APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. Įsteigtame naujame departamente Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – optimizuoti renovacijos procesą“, – spaudos konferencijos metu pasakojo APVA direktorius Ignotas Šalavėjus.
Minėtasis Kompetencijų centras veiks vieno langelio principu – koordinuos tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansinės paramos priemones, teiks konsultacinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms bei kitiems renovacijos proceso dalyviams.
APVA direktoriaus teigimu, Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę buvo sėkmingai perduotos atitinkamos funkcijos, o didžioji dalis BETA darbuotojų savo institucinę patirtį ir žinias įdarbins APVA.
Pokyčiai bus pradėti įgyvendinti kuo greičiau
Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius kalbėjo, kad renovacijos procesą optimizuoti bus stengiamasi artimiausiu metu. Anot jo, ties šiuo klausimu jau dabar dirba ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dalyvauja visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.
„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D. Kvedaravičius.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi kai kuriuos pokyčius, paversiančius renovacijos procesą efektyvesniu: neilgai trukus bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka, taip pat siekiama trumpinti renovacijos procedūrinę dalį, kadangi šiandien parengus paraiškas renovuoti būstą rezultatai pamatomi tik po 2–3 metų.
Įgyvendinant pokyčius, tikisi pasinaudoti Europos fondo lėšomis
D. Kvedaravičius konferencijoje išskyrė, kad svarbus renovacijos procesų aspektas – riboti technologiniai pajėgumai, pradedant tuo, jog trūksta statybininkų ir medžiagų.
„Šią problemą sprendžiame rengdami paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui. Iš ten numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą.“
Paraiškoje taip pat numatytos subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai, parama gamybos įmonėms ir gamyklose pagamintų medinių modelių naudojimas renovacijoje, kuriais pavyktų sutrumpinti darbo laiką statybų aikštelėje nuo metų iki savaičių.
Loading ...
