Spalio 20 dieną Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filiale surengta diskusija apie Telšių rajono verslo problemas, nedarbo lygį, trūkstamų specialistų poreikį ir galimai veikiančias nelegalias darbo vietas. Susitikime dalyvavo įvairių sričių – verslo, valdžios, Darbo inspekcijos, Užimtumo tarnybos, Mokesčių inspekcijos, aplinkosaugos – atstovai.
Susitikimo tikslas – ieškoti sprendimo būdų susidariusioms darbo jėgos trūkumo problemoms spręsti.
Aurelija SERVIENĖ
Darbo jėgos problemos kasmet vis gilėja
Susitikimą pradėjusi Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo direktorė Jolanta Norvaišienė ragino visus atvirai išsakyti savo nuomonę, kas negerai, ką būtina taisyti, ir kartu rasti bendrų problemų sprendimo būdų: kaip padėti darbdaviams ir darbo ieškantiems žmonėms, kaip padaryti mūsų rajoną patrauklų verslui ir darbuotojams.
„Lietuvoje šiandien didelis nedarbo lygis, bet darbo jėgos trūkumas dar didesnis. Nestandartinė situacija“, – tvirtino susitikime dalyvavęs Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
V. Lembučio teigimu, šiandieniniai darbuotojai nenori dirbti ir dabartinės nedarbo lygio išmokos neskatina jų to daryti. Dėl didelių skiriamų įvairių išmokų ne tik prarandamas darbo jėgos potencialas, bet ir švaistomi valstybės finansai. Tokia situacija augina naštą valstybei sąžiningai dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų sąskaita. Pernai tokie atvejai buvo mažiau matomi, o šiais metais, pasak rūmų vadovo, vyrauja jau dvi nedarbo mados. Pirmoji, kai darbuotojas atvirai informuoja darbdavį, jog planuoja dirbti tik 3–4 mėnesius su tikslu grįžti į Užimtumo tarnybą ir gauti bedarbio išmoką. Antroji, kai po perkvalifikavimo kursų potencialus darbuotojas stengiasi visais įmanomais būdais nebūti įdarbintas ir tokiu būdu toliau gauti valstybės paramą. Abiem minėtais atvejais darbdaviai praranda darbo jėgą, o valstybė eikvoja finansinius išteklius.
Telšiuose galimai klesti nelegalus darbas
Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (KAD) Telšių skyriaus vedėja Diana Abelkienė teigė, jog COVID-19 laikotarpis iškreipė darbo ieškančio asmens teisingą supratimą į darbą ir norą dirbti. O mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka sąlygojo aukštą nedarbo lygį, kuris šiandien (spalio 1 d. – red. past.) Telšiuose siekia 11,4 proc.
Pasak vadovės, registruotų darbo ieškančių asmenų šiandien turima daugiau kaip 2 600, tarp jų – per 500 neįgalių asmenų, apie 500 jaunimo ir didžioji dalis asmenų, kurie gyvena kaimo vietovėse, turintys žalingų įpročių ir kt. Didžiausias nedarbo lygis fiksuojamas Nevarėnų (18,7 proc.) ir Upynos (16 proc.) seniūnijose.
Dar viena problema – dalis nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių asmenų dirba nelegaliai. Ši problema dažniausiai pasitaiko paslaugų sektoriuje. Automobilių remontas, elektrikai, grožio sritis – šiose šakose nelegalus darbas Telšiuose tiesiog klesti. „Šiuo metu jau turime keletą konkrečių pavardžių, bandysime kreiptis pagalbos į Darbo inspekciją, kad juos sustabdytų. Norisi, kad Telšiuose tikrai būtų gera dirbti ir pagal asmens darbo patirtį ir įgytą kvalifikaciją prilygintą darbo užmokestį. Norime padėti tiek darbdaviams, tiek darbo ieškantiems asmenims“, – tikino D. Abelkienė. Daug tądien diskutuota ir apie verslo liudijimų išsipirkimo laikotarpius.
Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD Telšių jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Vitalija Stasiulienė kalbėjo, jog daugiau reiktų dėmesio skirti jaunimui, padėti jiems pažinti save renkantis profesiją dar mokykloje: „Prieš keletą metų švietimo įstaigose dirbdavo karjeros specialistai, kurie jaunuoliams labai sėkmingai teikdavo konsultacijas. Deja, šis projektas baigėsi ir profesinis orientavimas nutrūko. Mūsų rajonui tikrai pakaktų vieno motyvuoto karjeros specialisto.“
Susirinkimo metu Telšių rajono valdžia tikino, kad apsvarstys tokią galimybę ir kartu su Švietimo ir sporto skyriumi įvertins karjeros konsultanto reikalingumą.
Nėra tikslo – nubausti
V. Lembutis pastebėjo, kad pandeminė padėtis ir didelis darbo jėgos trūkumas iškreipė įprastą darbo rinkos situaciją ir sudarė sąlygas darbuotojams piktnaudžiauti valstybės institucijų teikiamomis garantijomis, todėl būtina keisti teisės aktus šiai problemai spręsti. Nėra tikslo naikinti lengvatas, tačiau būtina eliminuoti piktnaudžiavimo atvejus.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas įsitikinęs, jog viską galima išspręsti tik viešinimu ir sąmoningumu.
Pasak D. Abelkienės, didelė paskata darbo ieškantiems asmenims, jog nuo šių metų spalio 1 dienos Telšių r. savivaldybės tarybos sprendimu visiems keleiviams, važiuojantiems Telšių r. savivaldybės vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliariojo susisiekimo autobusų maršrutais, taikoma 100 proc. nuolaida. Tarybos sprendimu yra patvirtinti ir nauji įkainiai įsigyjant verslo liudijimus vykdomai veiklai – 1 Eur už mėn.
„Šiuo metu rajone registruotų laisvų darbo vietų – 263, o darbo rajone neturi net 2 654 gyventojai. Skaičiai sufleruoja, kad minėtosios dvi darbo rinkos dedamosios praktikoje prasilenkia tarpusavyje, kai iš tiesų turėtų veikti sinergijos principu. Todėl tampa akivaizdu – yra reikalingi pokyčiai, tačiau tam būtinas kompleksinis požiūris: neužtenka matyti atskirą kiekvienos įstaigos funkciją. Vykstanti diskusija, kai visos susijusios šalys sėdame prie vieno stalo ieškoti bendrų sprendimų, manau, yra žingsnis link to“, – bendrų sprendimų ieškojimo svarbą akcentavo Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Susitikime taip pat dalyvavo Telšių r. savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva, Administracijos direktorius Tomas Katkus, jo pavaduotojas Rimantas Adomaitis, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo pirmininkas Mantas Vaškys, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Liekis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Renata Stankuvienė.