Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius.
Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus.
Be paramos – sudėtinga
R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kai įsidarbino vairuotoju tuometiniame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau.
„Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar penkis padovanojo uošviai. Pradžia nebuvo lengva, bet po truputį įsibėgėjau, ėmiau plėsti turimus žemės plotus, vėliau prie manęs prisijungė sūnus“, – pasakoja R. Meškauskas.
Reikalai ėmė suktis su pagreičiu. Jaunasis Meškauskas įregistravo savo ūkį, vėliau vyrai ėmėsi ūkio modernizavimo. Dar išplėtė turimus žemės plotus, pastatė grūdų džiovyklą, garažus, sandėlius. Kreipęsi į NMA atnaujino techniką bei įrenginius.
„Tiesiog paprastai, iš NMA interneto svetainės, sužinojome apie paramos galimybes“, – kalba ūkininkas.
Šiandien R. Meškauskas tikras: be paramos būtų kur kas sudėtingiau. Todėl kiekvienas, norintis konkuruoti ir eiti priekin, turėtų drąsiai kreiptis į NMA.
Draudimas – tai būtinybė
Vis dėlto kurį laiką ir pats R. Meškauskas nežinojo, kad paramą galima gauti ne tik vadinamosioms „kietosioms investicijoms“. Tarp NMA administruojamų priemonių – ir galimybė gauti paramą ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichijos sukeltų padarinių: pavyzdžiui, iššalimo arba sausros.
„Net kai sužinojau, neskubėjau ja naudotis. Vis atrodė, kad pasėlių draudimas – tai tiesiog pinigų švaistymas. Tačiau prieš ketverius metus pabandžiau. Ką galiu pasakyti: dabar esu daugiau nei 100 proc. įsitikinęs, kad tai – ne tik galimybė, bet ir būtinybė. Keičiantis klimatui, vis dažniau pasitaikant itin permainingiems orams pasėlių draudimas yra viena iš pagrindinių priemonių, sumažinančių ūkio riziką“, – sako R. Meškauskas.
Jis pamena, jog dvejus pirmuosius metus draudiminių atvejų ūkyje nebuvo. Užtat praėjusiais metais stichija sunaikino nemažą dalį rapsų derliaus. „Čia ir buvo proga sužinoti ir įsitikinti, kas yra kas. Draudimo išmoka dėl derliaus praradimo bent jau mano atveju gerokai sumažino patirtus nuostolius“, – teigia ūkininkas.
Ir pakartoja: pasėlių draudimas – viena iš tų priemonių, kai žemdirbys gali sumažinti savo riziką dėl gamtos padarinių ir kompensuotis patirtus nuostolius.
Paraiškos – iki metų pabaigos
NMA specialistė Evelina Savicka primena, jog pareiškėjai kviečiami drausti pasėlius ir gauti paramą draudimo įmokų kompensacijai. Paraiškos pasėlių draudimui ir augalų draudimo nuo iššalimo ir (ar) sausros įmokų daliai kompensuoti renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Jos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Paraiškos teikiamos prieš patiriant įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu.
Specialistės teigimu, paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimo įmokos. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą.
Ką turi žinoti besikreipiantys
E. Savicka atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (ar) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos.
Pasak NMA specialistės, draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri vegetaciniai metai.
Dėl draudimo paslaugų pirkimo pareiškėjai šiuo metu gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, UĮF „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialą „VH Lietuva“ bei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus, kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
Loading ...
