Investicijos į šilumos ūkį. Ar tikrai gyventojai mokės mažiau?

Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir ekologijos komitete UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ pateikė investicinį projektą, leidžiantį šilumos kainą gyventojams sumažinti apie 0,21 ct/kWh. Tačiau šis pasiūlymas taip ir nepasiekė Telšių rajono savivaldybės tarybos. Kodėl? Kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Anglicku.
Apie projektą
UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ investiciniame projekte siūlo už 949 tūkst. 500 Lt renovuoti Dariaus ir Girėno g. stovinčią katilinę. Esą ji nebeatitinka šių dienų poreikių. Bendrovė numato dėl dalinio projekto finansavimo kreiptis į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą, iš kurio planuoja gauti 50 proc. nuo tinkamų finansuoti investicijų paramą. Likusią investicijų dalį ketina dengti savo lėšomis.
Renovacija reikalinga tam, kad būtų padidintas šilumos tiekimo patikimumas ir sumažinti išmetamo CO2 kiekis. Tuo tikslu numatoma vietoje atjungto ir užkonservuoto vandens šildymo katilo įrengti naują 0,5 MW biokurą (medienos skiedras) naudojantį katilą ir jo pagalbinius įrenginius (kuro padavimo transporterį, ventiliatorius, dūmsiurblį, recirkuliacinį siurblį su dažnio keitikliu, dūmtraukį, multicikloną ir kitus įrenginius).
Medienos skiedros kaip kuras pasirenkamos dėl mažesnės nei gamtinių dujų kainos. Numatoma sumontuoti konteinerinio tipo biokuro sandėlį, kuriame tilptų ne mažesnė kaip 3 parų kuro atsarga. Iš sandėlio iki katilo numatyta įrengti biokuro transporterį. Orui į pakurą tiekti ir degimo produktams pašalinti įrengti pūtimo ir traukos ventiliatorius. Kietosioms dalelėms iš dūmų išvalyti turi būti įrengtas multiciklonas, kuris kietųjų dalelių dūmuose koncentraciją sumažintų 200 mg/kub. m. Katilas, pakura ir kuro ūkis būtų automatizuoti.
Įgyvendinus projektą, būtų galima šilumos vartotojams energiją pateikti mažesnėmis kainomis: esą šilumos kaina sumažėtų apie 0,21 ct/kWh.
Komitetas sprendimą atidėjo
Patekęs į Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto narių rankas UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ investicinis pasiūlymas netruko sulaukti daug klausimų.
Komiteto pirmininkui Adomui Domarkui buvo įdomu, kas bus tuo atveju, jei Telšių rajono savivaldybė nuspręstų 2015 m. nebepasirašyti naujos sutarties su UAB „Litesko“: ar nebus priversta Savivaldybė nusipirkti visas šias investicijas? Į šį A. Domarko klausimą posėdyje dalyvavęs UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktorius Alfredas Miltenis atsakė, kad „jei nusiperki automobilį, jo niekam neatiduodi už dyką.“
Komiteto nariams pasidomėjus, ar šis investicinis pasiūlymas buvo derintas su Telšių rajono savivaldybės tarybos sudaryta Investicijų priežiūros komisija. Sulaukus neigiamo atsakymo, sprendimas buvo atidėtas iki Tarybos posėdžio.
Paprašė paaiškinti
„Mes svarstėme UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ investicinį pasiūlymą ir jam nepritarėme. Todėl Telšių rajono savivaldybės tarybai jis nebebuvo pateiktas, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Investicijų priežiūros komisijos pirmininkas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas. – Šis projektas nėra visiškai nubrauktas. UAB „Litesko“ paprašyta pateikti tam tikrus paaiškinimus, susijusius tiek su projektu, tiek su turto ir investicijų perdavimu Savivaldybei.“
Anot K. Anglicko, viena iš priežasčių, dėl kurios minėtai investicijai nepritarta, – bendravimo iš UAB „Litesko“ pusės trūkumas: „Ne kartą jau esame kalbėję apie tai, kad bendrovė mums nepateikia informacijos arba pateikia ne visą. Negalima, aišku, sakyti, kad UAB „Litesko“ su mumis visiškai nebendrauja: neseniai gavome raštą, kuriame pagaliau nurodyta, už kokią sumą 2015 m. mums bus sugrąžintos UAB „Litesko“ investicijos į Telšių šilumos ūkį ir kiek bei už ką turėsime sumokėti.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, 2015 m. pasibaigus sutarčiai su UAB „Litesko“, Savivaldybei būtų perduota naujo ir esamo turto už 10 mln. Lt.
2000 m. Telšių rajono savivaldybė, išnuomodama Telšių šilumos ūkį bendrovei, perdavė turto už 9 mln. Lt. Nesunku apskaičiuoti, kad, priėmus politinį sprendimą ir po 2015 m. su UAB „Litesko“ nepratęsus sutarties, Savivaldybė bendrovei turėtų sumokėti apie 1 mln. Lt. „Pagal Energetikos įstatymą – už kiek buvo perduota turto, už tiek jis bus grąžintas, t. y. mums nieko nereikės mokėti. Šiandien verda ginčai, kaip bus perduodamas tas turtas, kuris neįeina į tų 9 mln. Lt sumą. Čia jau teisininkų dilema…“
Už investicijas galiausiai apmoka pats gyventojas
„Vienas žingsnis padarytas – jau turime skaičių – 10 mln. Lt, – kalbėjo K. Anglickas. – Toliau UAB „Litesko“ paprašėme patikslinti, kiek yra padaryta naujų ir kiek senų investicijų. Taip pat paprašėme ir tikslumo dėl jų investicinio projekto, pagal kurį ketina įrengti 0,5 MW galios biokuro katilą Dariaus ir Girėno gatvėje. Pati katilinė pradėtų funkcionuoti nuo 2014 m., tad 2015 m. perimant turtą jos nusidėvėjimas būtų labai nežymus. Todėl prie to jau žinomo 1 mln. Lt dar tektų Savivaldybei primokėti ir už šią naująją katilinę.“
Anot pašnekovo, ankstesnės rajono valdžios gal per daug lengvai pritardavo UAB „Litesko“ siūlomoms investicijoms, o to rezultatas – išaugusi šilumos kaina.
„Aišku, gal Telšiai po 2006 m. įvykusios avarijos šiandien turi gerus, patikimus šilumos tinklus, tačiau kodėl kažkas turi važinėtis „Mercedes’u“ už kažkieno pinigus – gal užtektų „Volkswagen“ markės automobilio? Taip ir su investicijomis – jos reikalingos, tačiau racionalios: juk už jas galiausiai sumoka ne UAB „Litesko“, o gyventojai, – svarstė K. Anglickas. – Jeigu įvyktų politinis sprendimas ir nauja sutartis su UAB „Litesko“ nebūtų pasirašyta, iš kur Savivaldybė, per-imdama turtą, gautų, pavyzdžiui, 3–4 mln. Lt, kad susimokėtų už naujas investicijas? Tektų skolintis. O skolą aptarnauti ir padengti reikėtų iš Savivaldybės biudžeto, arba ji būtų įskaičiuota į šilumos kainą. Tai kur pasijustų tas 0,21 ct/kWh atpigimas?“
Pelnas gaunamas iš investicijų
Kodėl šilumos tiekėjas nori tiek daug investuoti? „UAB „Litesko“ gauna pelną ne nuo parduoto šilumos kiekio, o nuo turimo turto, – kalbėjo K. Anglickas. – Pavyzdžiui, įgyvendinus jau minėtą katilinės Dariaus ir Girėno gatvėje projektą, UAB „Litesko“ gautų 5 proc. normatyvinį pelną ir papildomą normatyvinį pelną septyneriems metams – dar 6 proc. nuo bendros projekto vertės. UAB „Litesko“ teigia, kad tokius procentus nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau… Juk tie komisijos nustatyti procentai yra vadinamosios „lubos“. Tad kodėl nesiūlomi 2 ar 3 proc.? Derėkimės. Šiandien šalis atsidūrusi ne pačioje geriausioje ekonominėje situacijoje – atlyginimai nekyla, kainos nemažėja ir t. t. Tad kodėl kažkas turi pasiimti maksimumą? Kaip vienas iš teigiamų padarinių, įgyvendinus minėtą investicinį projektą, – tai šilumos kainos sumažėjimas vartotojams apie 0,21 ct/kWh. Tačiau kas yra ta viena penktoji cento? Visi suprantame, kad ta suma yra nežymi. O jeigu sumažintume dar ir pelno procentą, gal kaina dar mažėtų?“
„Numatyti“ ir „planuoti“ turi pakeisti žodis „garantuoti“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, UAB „Litesko“ investicinis projektas turi ir dar vieną pavojingą pusę: bendrovė numato dėl dalinio projekto finansavimo kreiptis į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą, iš kurio planuojama gauti 50 proc. nuo tinkamų finansuoti investicijų paramą. Tas „numatyti“ ir „planuoti“, anot K. Anglicko, yra labai slidus dalykas: „Gerai, jei projektas atitiks visus kriterijus ir gaus tą 50 proc. finansavimą. O jeigu, pavyzdžiui, bus atmestas finansavimas kokiam kuro deginimo įrenginiui įrengti arba projektavimo darbams? Kas gali garantuoti, kad tos dalies išlaidų nepripažins netinkamomis išlaidomis ir 50 proc. prisidėjimą skirs ne nuo 949 tūkst. Lt, o nuo 500 tūkst. Lt? Kas tada būtų 0,21 ct/kWh mažėjančia šilumos kaina? Ji gyventojams mažės, o UAB „Litesko“ pelno procentas tai nesikeis…“
Pašnekovo teigimu, ši investicija yra naudinga, tačiau turi atsirasti garantija, kad gyventojai gaus ne „numatomą“, o tikrą 0,21 ct/kWh šilumos kainos mažėjimą.