
Praėjusio antradienio vakare Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos salėje Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius pristatė savo antrąją knygą „Žemaitē īr“. Ji skirta Žemaitijai ir aviacijai – dviem didžiosioms autoriaus meilėms. Renginiui pasirinkta simboliška vieta – kuo arčiau debesų (seminarijos salė yra penktame pastato aukšte).
Apie knygą
S. Kasparavičiaus knyga „Žemaitē īr“ išleista 1 000 egzempliorių tiražu. Ją sudaro 10 skyrių, yra gausiai iliustruota nuotraukomis. Kalbos redaktorė – Ieva Sigita Naglienė, spausdinta UAB „Spaudos lankas“.
Viršelio dailininkė kaip ir pirmosios knygos – Aida Gečaitė. Norėta, kad vizualiai abi knygos nedaug kuo skirtųsi ir įprasmintų žemaičio esmę. Autorius prisipažino, kad jeigu išleis ir trečiąją knygą, o taip greičiausiai ir bus, visų viršeliai bus panašūs, kad jos susijungtų į vientisą trilogiją.
Nors ši S. Kasparavičiaus knyga skirta aviacijai, tačiau joje svarbi ir žemaitiškumo tema. Anot autoriaus, „tikro žemaičio savimonėje kaip malda turėtų skambėti trejybės kodas: žemaičiai buvo, yra ir bus!“
Žemaičiai buvo, yra ir bus
Prieš daugmaž trejus metus buvo pristatyta pirmoji S. Kasparavičiaus knyga „Žemaitija – paslapčių žemė“. Ji baigėsi žodžiais: „Kad paklaustas kiekvienas tikras šių laikų žemaitis nesuabejojęs pasakytų, kad žemaičiai buvo, yra ir bus.“ Toks autoriaus tikslas ir viso gyvenimo siekis. Todėl ir antroji knyga yra tarsi pirmosios tęsinys – apie žemaičius. Ir apie aviaciją. Į pastarosios knygos pristatymą susirinko tikri žemaičiai, kaip ir pats autorius, įsitikinę Žemaitijos ir žemaičių buvimu. Didžiausias S. Kasparavičiaus noras, kad visi, kurie skaitys jo naująją knygą, nesuabejotų tvirto būdo žemaičių egzistavimu.
Laimingas žmogus
„Stovėdamas prieš visus galiu pasakyti, kad aš šiame gyvenime esu laimingas žmogus: apie ką svajojau, ko norėjau – viskas buvo. O kas buvo blogai, vis tiek baigėsi gerai. Šiandien esu čia ir kartu su visais džiaugiuosi knygos išėjimu. Noriu pasakyti: mūsų visatoje yra tokia graži planeta Žemė, o toje Žemėje yra toks lopinėlis, kuris įvardijamas kaip Žemaitija. Tai sena Europos žemė, visuose žemėlapiuose pažymėta, bet yra viena problema – toje žemėje nėra žemaičių. Nes valstybiniame registre žemaičių nėra“, – kalbėjo knygos autorius S. Kasparavičius.
Knygos pavadinimas
Autorius pasakojo, kaip 1964 m. nuo Masčio ežero pirmą kartą instruktoriaus buvo pakeltas į orą – tą dieną žemaitis ir laiko savo meilės aviacijai pradžia. Per tą laiką sukaupta daug dokumentų, archyvinės medžiagos, todėl kitų paragintas ir pats noru degdamas ėmėsi knygos apie aviaciją. Nepamiršo žemaičių, o jų aviacijoje, kaip ir visose kitose srityse, būta ir yra daug. Todėl, anot autoriaus, ir pavadinimas toks – „Žemaitē īr“.
Susitikime S. Kasparavičius džiaugėsi, kad yra darbščių ir atkaklių žemaičių, tokių kaip Jurgis Pabrėža, Algirdas Žebrauskas, Janina Zvonkuvienė, Genovaitė Gricienė, Andrius Dacius ir dar daug kitų, kurie rūpinasi Žemaitijos saugojimu, nes, knygos autoriaus manymu, niekas kitas kaip mes patys mūsų kraštu ir nepasirūpins. Apie žemaičių tapatybės saugotojus Ireną Daubarienę, Ireną Glinskienę, Juozą Vyšniauską kalbama ir knygoje. „Šiame gyvenime dar norėčiau sulaukti valstybinio patvirtinimo, kad Lietuvoje žemaičiai tikrai yra“, – teigė S. Kasparavičius.
Trys „kūliai“
Naujojoje knygoje, kurioje daugiausiai vietos skirta aviacijai, dalį puslapių užima ir atkurti Žemaitijos vietovardžiai, nes autorius yra įsitikinęs, kad jie yra labai svarbūs mūsų kalbai išlaikyti.
Knygos pristatyme dalyvavęs Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorius J. Pabrėža vertino renginyje tvyrančią dvasią – jo nuomone, į susitikimą surinko tie, kurie gerai žino, kad tauta laikosi ant trijų kertinių „kūlių“: istorijos, papročių ir tradicijų bei svarbiausiojo – kalbos.
„Svarbu – ne tik žinoti pamatinius „kūlius“, bet ir pagal galimybes prisidėti, kad tie žemaitiškumo „kūliai“ išliktų. S. Kasparavičius visu savo gyvenimu, visais savo darbais ir ką tik pasirodžiusia knyga yra ypatingai prisidėjęs, kad tie žemaitiški „kūliai“ būtų gyvi ir stiprūs. Yra toks Žemaitijoje užrašytas posakis: „Je žemaitės ožsėspėrs, i ī debesė īspėrs.“ Stasys tą ir įrodė – tikruoju žemaitišku užsispyrimu nuvertė kalnus darbų. Ir tik jis gali pasakyti, kad Žemaitija ir žemaičiai buvo, yra ir bus per amžius. Ir toliau visi tarnaukime savo mylimai Žemaitijai“, – kalbėjo profesorius J. Pabrėža.
Išsipildžiusios svajonės
Renginio vedėja – S. Kasparavičiaus dukra Raimonda – svarstė, kad žmogus iš tiesų yra laimingas, kai jo svajonė išsipildo, o tėvo – išsipildė taip, kad aviacija tapo ir darbu, ir pomėgiu, gyvenimo būdu, ir didžiausia meile.
Beskraidant S. Kasparavičių aplankė ir kita meilė: „Kaip skraidydamas virš tokio krašto kaip Žemaitija, kur ežerai, kalvos, laukai, Kuršių nerija, gali jo neįsimylėti.“
Sudėtingas aviacijos kelias
„Knygoje bandau rašyti, kas yra aviacija, kad žmogus yra keista būtybė, jau net mituose visuomet norėjusi pakilti nuo žemės, svajojusi skristi. Žmogus nuo seniausių laikų kūrė sparnus. Aviacijos kelias buvo sudėtingas – apie visa tai ir rašau knygoje. Joje – Žemaitija, aviacija, skrydžiai, nes pakilęs nuo žemės žmogus jaučiasi pakylėtas“, – pasakojo autorius.
Kalbėdamas apie aviaciją S. Kasparavičius ypač džiaugėsi atvykusiais svečiais. Pristatė Vladą Kensgailą – vieną iš aviacijos pradininkų, konstruktorių, lakūną, kuris pastatė „Lituanicos“ kopiją filmui (dabar šis lėktuvas yra Aviacijos muziejuje).
Didžiavosi atvykusiu Jonu Jukniumi. Jis civilinės aviacijos pilotas. S. Kasparavičiaus pasakojimu, tai buvęs tikras asas: „Jei būdavo blogi orai, orlaivių kapitonai visuomet žiūrėdavo į J. Juknių. Jei J. Juknius skrenda, skrenda visi, jei ne – neskrenda nė vienas. Įsivaizduokite, Jonas su vienmotoriu du kartus apskrido Žemės rutulį.“
Knygoje aprašytos 25 žemaičių istorijos: nuo XVI a. aviacijos pradininkų, mokslininkų, raketų kūrėjų iki pat šių dienų aviatorių. S. Kasparavičiui skaudu girdėti, kai aviacijos pradininkas Kazimieras Stanevičius pristatomas kaip lietuvis – jis esantis tikrų tikriausias žemaitis nuo Raseinių.
Skyriuje „Žemaitijos padangėje“ daug dėmesio skiriama Telšių aeroklubo istorijai – nuo pat įsikūrimo iki šių dienų.
Fantastiškas darbas
Taip apie knygą atsiliepė architektas profesorius A. Žebrauskas. Dėkojo S. Kasparavičiui už meilę Žemaitijai, už užsispyrimą ir darbštumą, nesusitaikymą. „Kodėl turime kelti klausimą, ar žemaičiai yra, kodėl turime įrodinėti, kad esame? Reikia atsibusti. Nenuleisti rankų taip, kaip nenuleidžia Stasys, nes jeigu būtų nuleistos rankos, daug dalykų taip ir neatsirastų. Gaila, kad vis dar reikia įrodinėti tiesas, kurios mums aiškios nuo prigimimo“, – kalbėjo A. Žebrauskas. Džiaugėsi, kad likimas jį suvedė su aviatoriumi – su juo architektas giliau pamatė ir labiau pamilo Žemaitiją.
Autorius susirinkusiųjų ir visų, kurie skaitys jo knygą, būtinai prašė perskaityti pabaigą. Dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie knygos leidimo. Paliko viltį – laukti trečiosios!