Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.
Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau.
Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone
Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais.
„Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretines atostogas pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris.
Kauno rajone gyvenanti Justina sako, kad jos pačioje artimiausioje aplinkoje užsikrėtusių koronavirusu nebuvo, o tokių, kurie abejotų vakcinacijos nauda, taip pat netenka sutikti.
„Aš žinau, kas yra skiepai ir kodėl jie buvo sukurti. Kalbėjausi ir konsultavausi su savo srities specialistais, kuriais pasitikiu, taip pat ir su savo mama, kuri yra medikė ir kurios nuomone aš pasitikiu. Kadangi šioje srityje nesu specialistė, remiuosi profesionalų nuomone. Tiesą sakant, aš labai džiaugiuosi, kad pasiskiepijau, ir dėl to jaučiuosi ramiau.“
Džiaugiasi suteikta galimybe keliauti
Automechanikas Žydrūnas, gyvenantis Šaukliškių kaime, Kupiškio rajone, kalba, kad pastaruoju metu klientų padaugėjo: „Daugelis per karantiną dirbo nuotoliniu būdu ir savo automobilių nenaudojo, todėl po ilgo laiko juos užvedant „išlenda“ įvairių problemų arba kiti išvis net neužvedami. Tokiais atvejais reikalinga automechanikų pagalba.“
Žydrūnas teigia, kad nei jo žmona, nei jis nesirgo koronavirusine infekcija arba to nežino patys, „nes juk galima persirgti ir be jokių simptomų“.
Anot jo, klausimų dėl skiepų naudos niekada nekilo, o šalutiniai poveikiai negąsdino.
„Kaip turime skiepą nuo kiaulytės ar kitų ligų, taip ir nuo šios. Skiepai padeda mums lengviau persirgti. Teko girdėti ir įvairių teorijų, pavyzdžiui, kad su skiepu mums yra įleidžiama mikroschema, tačiau tuo tikrai netikiu“, – sako vyras ir priduria, kad pats kokių nors didesnių nepageidaujamų reakcijų po vakcinacijos nepajautė, tačiau po pirmojo skiepo jo žmonai buvo pakilusi temperatūra, jautėsi nuovargis, bet po kelių dienų viskas praėjo.
Be to, Žydrūnas pasakoja, kad su šeima jau spėjo papramogauti užsienyje: „Iš elektroninės sveikatos sistemos išsiėmėme ES skaitmeninį COVID pažymėjimą ir per ilgąjį savaitgalį buvome išvykę į Latviją. Užpildę internetinę formą iškart gavome atsakymą, kad mums grįžus nereiks karantinuotis. Vien dėl to, kad mes pasiskiepiję. Tikrai smagu, kad jau galime laisviau judėti ir keliauti.“
Šalutiniai poveikiai – normalus imuninės sistemos atsakas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė tvirtina, kad kiekvieno žmogaus organizmo imuninė sistema į vakciną sureaguoja pradėdama gaminti kovotojus – antikūnus, dėl to žmogus gali jausti tam tikrus pojūčius, kurie dažniausiai pasireiškia vietinėmis reakcijomis – dūrio vietoje gali būti patinimas, paraudimas ar jaučiamas skausmas. „Svarbu šios vietos nešaldyti, nešildyti, nedėti jokių kompresų, ir geriausia – išvis neliesti“, – informuoja specialistė.
Nuo COVID-19 vakcinų žmonės neretai jaučia nuovargį, šaltkrėtį, galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, retais atvejais būna viduriavimas ir pakilusi temperatūra.
„Svarbu žinoti, kad tos reakcijos yra visiškai normalios, tačiau jei jaučiatės itin prastai ir jus vargina aukšta temperatūra – per 38 C – tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir būtinai jam pasakyti, kada buvote paskiepytas. Paprastai šie simptomai trunka apie 72 valandas, o trečią parą jie silpsta“, – kalba D. Razmuvienė.
Be to, po vakcinacijos gali padidėti pažastyje ar po raktikauliu esantys limfmazgiai, gali skaudėti visą ranką, ne tik dūrio vietą, taip pat žmogų gali kankinti nemiga ar tokios alerginės reakcijos kaip bėrimas ar įkyrus niežėjimas, tačiau labai svarbu neužkrėsti dūrio vietos ir nesikasyti.
Labai reti šalutiniai poveikiai, pasitaikantys vienam iš tūkstančio vakcinuotų asmenų, gali būti veido vienos pusės parezė, stipresnė alerginė reakcija kaip dilgėlinė, gali patinti veidas. Pasireiškus tokiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar skambinti į greitąją medicinos pagalbą.
Net ir pasireiškus lengvai vietinei reakcijai po vakcinacijos, piliečiai raginami užpildyti nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolą. Tai gali atlikti gydytojas, vaistininkas ar pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą internete: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Taip pat formą galima siųsti el. p.: NepageidaujamaR@vvkt.lt; paštu adresu: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius; nemokamu faksu 8 800 20131 arba pranešti apie tai nemokamu telefonu 8 800 73568 (pacientams). Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje https://vvkt.lt.
V-385
Loading ...
