Ar renovavus daugiabutį yra keliama šildymo kaina?

Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad modernizavus pastatą yra keliama šildymo kaina ir sąskaitos nesumažėja. O kaip yra iš tikrųjų?
„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Šilumos bazinė kaina susideda iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąsias sąnaudas sudaro nusidėvėjimas ir kitos būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos. Kintamąsias išlaidas sudaro kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad kintamosios išlaidos tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Todėl jei po daugiabučio namo renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos – mažiau deginama kuro ir naudojama kitų resursų. Tuo metu pastoviosios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.
Kaip keičiasi šilumos kaina?
Šaltuoju metų sezonu už šildymą mokama brangiau nei šiltuoju sezonu. Tą lemia tiek didesnis šilumos energijos kiekio sunaudojimas, tiek kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, dėl išaugusios paklausos padidėjusi kaina.
„Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir kt. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį. Daugiabučio renovacijos metu tokie neefektyvūs šilumos punktai, kuriuos reikia valdyti rankiniu būdu, keičiami į automatizuotus – taip ženkliai sumažinant šilumos sąnaudas“, – sako V. Lukoševičius.
Ekspertas priduria, kad didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.
Kas nustato šildymo kainas?
V. Lukoševičius sako, kad šilumos kaina konkrečiam daugiabučiui negali būti tyčia pakeliama, nes jas šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Kainos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus.
„Atskiro daugiabučio šildymo sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas jame. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastoviąsias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos“, – aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
V. Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“

R-439