Priešgaisrinės apsaugos specialistai pastebi, kad, nutirpus sniegui ir šiltėjant orams, prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Specialistai primena: deginant žolę daroma žala gamtai, o nesilaikant šio draudimo gresia baudos.
„Milžiniški nuostoliai yra padaromi gamtai ir žmonių turtui. Juk liepsnojančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Mokslininkai įrodė, kad daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Gaisro metu sunaikinamas puvinio sluoksnis, o kartu su juo ir mikroorganizmai, kurie būtini biologinei pusiausvyrai išlaikyti“, – teigia Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Vilius Končius.
Specialistas pažymėjo, kad nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet pasitaiko žmonių žūties atvejų. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nugriuvęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.
Anot V. Končiaus, dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai raginami priminti jiems apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, svarbu paminėti, kad už žolės deginimą gresia baudos.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė, gresianti baudomis nuo 30 iki 230 eurų. Kiek didesnės, nuo 50 iki 300 eurų, baudos gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą.
Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali tekti sumokėti baudą nuo 30 iki 170 eurų. Taip pat gali būti sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras.
„Siekdami užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, kaip ir kasmet valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas“, – informavo V. Končius.
Jis ragina gyventojus pastebėjus degančią žolę abejingai nepraeiti pro šalį – informuoti ugniagesius gelbėtojus ar pasistengti užgesinti gaisrą.
– Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ir užtrypiant ją kojomis.
– Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
– Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
– Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Parengta pagal Telšių PGT inf.