Prasidėjo gyventojų ir būstų surašymas. Žemaičiai ragina nepamiršti savo tautybės

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad nuo sausio pradedamas kas dešimtmetį vykdomas šalies gyventojų ir būstų surašymas. Surašinėtojai nebelankys gyventojų, duomenys bus paimami iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų. Taip dirbti nuspręsta ne dėl siautėjančios pandemijos, o todėl, kad dabar statistikos duomenys yra 19-oje administracinių duomenų šaltinių. Tad juos reikia tik peržiūrėti, sugrupuoti ir patikslinti.
Telšiškiai bus surašomi kaip ir kiti šalies gyventojai. Detali surašymo statistika bus atvira visuomenei. Ją planuojama paskelbti šių metų pabaigoje.
Įdomu tai, kad Lietuvos statistikos departamento vykdomoje internetinėje gyventojų apklausoje, skiltyje, kurioje prašoma nurodyti tautybę, galima pasirinkti – žemaitis (-ė). Žemaičiai vieni kitus ragina: „Polsam sosėrašītė, ka mas esam tėkrė žemaitē.“

Aurelija SERVIENĖ
Surašymo statistika bus atvira visuomenei
Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Eglės Vankevičės teigimu, Lietuvoje paskutinis visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyko 2011 m. Nuo to laiko pasikeitė gyventojų skaičius, jų demografinės, socialinės ir ekonominės charakteristikos. Pakito žmonių apsirūpinimas būstu bei jo kokybė. Būtent tai ir užfiksuoja surašymas: nuolatinių gyventojų skaičių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, užimtumą, pilietybę, tautybę, šeiminę padėtį, taip pat namų ūkių sudėtį, apsirūpinimą būstais, gyvenimo sąlygas.
Detali gyventojų surašymo statistika bus atvira visuomenei, todėl ši informacija bus vertinga mokslininkams, duomenų analitikams, politikams, sprendimų priėmėjams.
Kokie duomenys bus renkami?
Šių metų surašymas užfiksuos ataskaitinio momento (2021 m. sausio 1 d.) nuolatinių gyventojų skaičių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, užimtumą, pilietybę, tautybę, šeiminę padėtį, taip pat namų ūkių sudėtį, apsirūpinimą būstais, gyvenimo sąlygas.
Anot E. Vankevičės, duomenys bus gaunami iš administracinių šaltinių: „Tačiau duomenys apie tautybę, gimtąją kalbą ir kitų kalbų mokėjimą, išpažįstamą tikėjimą valstybės registruose ar informacinėse sistemose nerenkami ir nekaupiami. Siekdami užtikrinti ilgametes surašymo tradicijas ir reikšmingų duomenų rinkimo tęstinumą, taip pat – vartotojų poreikį, nusprendėme papildomai atlikti tyrimą, kurio metu bus renkama statistinė informacija apie gyventojus pagal tautybę, gimtąją kalbą, taip pat kitų kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą.“
Nuo sausio 15 iki vasario 17 d. vykdoma internetinė apklausa. Gyventojai raginami prisijungti adresu: https://surasymas.stat.gov.lt ir dalyvauti tyrime.
Prisijungti prie tyrimo anketos galima suvedus tikslius asmens duomenis (asmens kodą ir galiojančio dokumento numerį) arba per elektroninius valdžios vartus. Atsakyti reikia tik į keturis klausimus, todėl anketos pildymas trunka vos keletą minučių. Siekiant užtikrinti statistinio tyrimo rezultatų kokybę ir reprezentatyvumą, pasibaigus internetinei apklausai, iš gyventojų registro planuojama atrinkti apie 40 tūkst. nedalyvavusių internetinėje apklausoje gyventojų. Juos apklaus klausėjai.
Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenys bus pateikti kartu su 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.
„Surašymui bus naudojami
19-os registrų duomenys. Jie tikrinami ir su 2011 metų gyventojų ir būstų surašymu. Todėl visus nuolatinius gyventojus turėtume rasti“, – sakė E. Vankevičė.
Administraciniais duomenimis grįstas surašymas
Pasak vyr. specialistės, administraciniais duomenimis grįstas surašymas taupo valstybės lėšas, atliekamas operatyviau, o duomenys paskelbiami greičiau.
2011 m. surašymui atlikti buvo pasamdyta 6 000 klausėjų ir 2 000 instruktorių. Dabar šį darbą atliks 5 darbuotojų komanda. Nebereikės daugybės priemonių – surašymo lapų, specialios aprangos ir skiriamųjų ženklų surašinėtojams, nebus transporto išlaidų ir pan. Taip pat padės išvengti duomenų pateikimo, skenavimo, apdorojimo, kodavimo klaidų.
„Įprasta, kad visos pasaulio šalys gyventojų surašymus atlieka kas dešimtmetį. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai per ilgas laikotarpis, sparčiai besikeičiant aplinkai ir žmonių gyvenimui dešimties metų senumo duomenys – nebeaktualūs. Sprendimams priimti reikalinga ne tik detali, bet ir operatyvi statistika. Suvesti, apdoroti ir paskelbti 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis užtruko net dvejus metus. Atliekant gyventojų surašymą iš administracinių šaltinių tam prireiks kur kas mažiau laiko“, – pasakojo E. Vankevičė. Jos nuomone, toks duomenų surinkimo būdas bus patogesnis ir gyventojams, nes nebereikės pildyti surašymo lapų, į namus įsileisti nepažįstamų žmonių, baiminantis dėl saugumo. Registrų duomenų naudojimas labai reikšmingas ir esant dideliam gyventojų mobilumui. Klausėjams būdavo sudėtinga surasti gyventojus, dažnai keičiančius savo gyvenamąją vietą.
Daugelis šalių jau pereina prie tokio surašymo būdo. 2021 m. surašymą registrų pagrindu planuoja atlikti trečdalis Europos Sąjungos šalių.
Telšiškių surašymas
Telšiškiai bus surašomi kaip ir kiti šalies gyventojai. Jų duomenys bus paimti iš įvairių valstybės registrų.
Visi surinkti duomenys bus skelbiami pagal apskritis, savivaldybes, miestus, miestelius ir net mažas vietoves. Surašymo duomenys pateikiami ir 1 km gardelėmis visoje Lietuvoje – galima pasirinkti norimą teritoriją ir sužinoti joje gyventojų skaičių ir įvairias gyventojų charakteristikas. Didžiuosiuose miestuose bus galima apsibrėžti teritoriją 100 m tikslumu.
„Šie duomenys yra svarbūs sprendimų priėmėjams, valstybinėms institucijoms, verslui, mokslui. Gyventojų ir būstų surašymo rezultatai bus skelbiami šių metų pabaigoje“, – informavo vyr. specialistė.
Ragina žemaičius
Žemaičių kultūros draugija džiaugiasi, jog nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvos statistikos departamento vykdomoje internetinėje gyventojų apklausoje, skiltyje, kurioje prašoma nurodyti tautybę, galima pasirinkti – žemaitis (-ė).
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius visus žemaičius ragina nelikti šiam kvietimui abejingus ir su pasididžiavimu parašyti, kad yra tikrų tikriausias žemaitis arba žemaitė.
S. Kasparavičius teigė apie šitą naujieną jau kalbėjęs su kauniškiais ir su telšiškiais – žemaičiai tikrai neliks nuošalyje, visi sakė, jog progos nurodyti savo tautybę nepraleis: „Polsam sosėrašītė, ka mas esam tėkrė žemaitē.“
Šiuo nelengvu pandeminiu laikotarpiu Žemaičių vadas visiems linki, kad didžioji žemaičių dvasia visus globotų.