Upynos seniūnas Donatas Želvys: esu teisingame kelyje

Sausio 10 dieną Upynos seniūnas Donatas Želvys pasitiko 40 metų jubiliejų. 2005 m. pradėjęs darbą seniūnijoje Donatas buvo pats jauniausias rajono seniūnas, toks išliko ir iki šių dienų. Sukaktuvininkas šmaikštauja, kad nors esantis jau nebe toks jaunas, tačiau tarp rajono seniūnų – šiuo metu jauniausias.
D. Želvys teigia, jog tada – prieš 16 metų – seniūno pareigų ėmėsi nedvejodamas, nes abejoti nebuvo kada, reikėjo iš naujo susipažinti su seniūnijos aplinka, žmonėmis, darbuotojais ir bandyti realizuoti savo jauną entuziazmą mylimame krašte.
Puikūs darbo rezultatai – darnios šeimos nuopelnas. Donatas kartu su žmona Laura augina tris atžalas: Fortūnatą, Kasparą ir Mykolą. Tėvai nuo mažens vaikams skiepija meilę ir pagarbą savo šaknims, tradicijoms, savo kraštui.
Aurelija SERVIENĖ
– Papasakokite apie savo gyvenimo laikotarpį iki Upynos seniūno pareigų.
– Gimiau 1981 m. Luokėje, Telšių rajone. Tačiau taip išėjo, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais su tėveliais parsikėlėme į Upyną. Buvau pirmagimis penkių asmenų šeimoje. Upynoje ir prabėgo mano visa vaikystė ir paauglystė. Šeimoje buvome trys vaikai, tad buvau laimingas turėdamas mylimus seserį ir brolį. Ryšys šeimoje buvo ir tebėra labai artimas ir šiltas, nuo mažens buvome mokomi būti darbščiais, mandagiais ir supratingais žmonėmis. Baigęs Upynos pagrindinę mokyklą tolesnius mokslus tęsiau tuometėje Luokės vidurinėje mokykloje (dabartinė Luokės Vytauto Kleivos gimnazija). Nuo pat jaunystės mano širdyje virė aistra sportui, krepšiniui, futbolui, ledo rituliui. Be sporto, dar turėjau begalę veiklos gyvenamojoje kaimo aplinkoje.
Giliai širdyje jausdavau norą padėti aplinkiniams, nelaimės paliestiems žmonėms. Turbūt tai ir nulėmė studijas po vidurinės mokyklos baigimo. Nusprendžiau vietoje sporto vadybos studijų pasirinkti gaisrinės saugos inžinieriaus bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Įgijęs bakalauro laipsnį, pasilikau baigti ir saugos inžinerijos magistro studijas tame pačiame universitete.
Studijų metu teko paragauti ir pedagoginės veiklos bei padirbėti statybų sektoriuje. Darbas buvo labai gerai apmokamas, bet norėjosi save išbandyti kitur.
– Kaip tapote Upynos seniūnu? Ar buvo dvejonių, ar su džiaugsmu ėmėtės šių pareigų? Kokios buvo pirmosios darbo dienos?
– Tai buvo didelis iššūkis. Tuomet studijavau magistrantūroje Vilniuje. Vyko konkursas į Telšių rajono Upynos seniūnijos seniūno vietą. Nusprendžiau išbandyti jėgas ir atsakingai ruošiausi. Konkurse buvau jauniausias dalyvis, tad jaudulio tądien netrūko.
Seniūno pareigų ėmiausi nedvejodamas, nes abejoti nebuvo kada, reikėjo iš naujo susipažinti su seniūnijos aplinka, žmonėmis, darbuotojais ir bandyti realizuoti savo jauną entuziazmą mylimame krašte.
Pirmosios darbo dienos seniūno poste buvo naujas puslapis mano gyvenime. Teko vadovauti didelę patirtį turintiems žmonėms, mokytis iš jų ir tobulėti kartu. Reikėjo susipažinti su daugeliu gyvenimo sričių, kurios gyvenime buvo mažai žinomos.
– Per visus seniūnavimo metus kuo galite šiandien pasidžiaugti, kas įsimintiniausia, kokie nuveikti darbai džiugina širdį?
– Pasidžiaugti tikrai yra kuo. Upynoje vienas pirmųjų Telšių rajone įkurtas Dienos centras, renovuotas Upynos lopšelis-darželis, Upynoje pastatyta laisvalaikio ir aktų salė, atnaujintos Kirklių ir Kaunatavos gyvenviečių viešosios pirtys, paklotas išlyginamasis asfalto sluoksnis Upynos gyvenvietės Kaštonų gatvėje bei Žeimuvėnų kaimo didžiojoje Žeimuvėnų gatvės dalyje, Kaunatavos kaime išasfaltuota dalis Pavirvytės gatvės, sutvarkyta didelė dalis melioracijos griovių.
Ypač pasidžiaugti noriu seniūnijoje gyvenančiais žmonėmis.
Jie nuo seno garsėjo ūkiškumu, geranoriškumu, išmoningumu. Tačiau reikėjo juos suburti, įtraukti į seniūnijos gyvenimą. Kartu spręsti mums visiems aktualias problemas.
Aktyvių Upynos, Kaunatavos bendruomenių dėka įrengta lauko krepšinio aikštelė Upynoje, pastatyta lauko estrada Upynos gyvenvietės centre, neatpažįstamai susitvarkė Kaunatavos gyvenvietė, renovuotas Kaunatavos kultūros namų pastatas, Kaunatavoje įkurtos dvi vaikų darželio grupės. Gyvenvietėse sutvarkyta nemaža dalis šaligatvių, gaulėniškiai aktyvios pirmininkės dėka atnaujino Gaulėnų kraštotyros muziejų, kirkliškiai susitvarkė viešąją erdvę aplink kultūros namų pastatą. Nepaprastai džiugu, kad vietiniai žmonės dosniai aukoja Kaunatavos ir Upynos bažnyčioms. Už surinktas lėšas tvarkomi bažnyčių stogai, atliekami vidaus remonto darbai.
Dirbdamas seniūno darbą ypatingą dėmesį skyriau ir tebeskiriu kultūrai ir sportui. Tai neatsiejama mūsų dalis, verčianti bendrauti, išgyventi, kurti ir eiti į priekį dėl bendrų tikslų. Ne vienerius metus teko dalyvauti kultūrinėje veikloje, lipti į sceną ir dainuoti su vietiniais kolektyvais, organizuoti ir planuoti tradicines kultūros ir sporto šventes. Matydami didelį žmonių norą sportuoti, įsteigėme Upynos sporto klubą, kuris subūrė visus sportą mėgstančius žmones. Noriu pasidžiaugti mūsų tinklinį žaidžiančiomis moterimis. Jos yra daugkartinės Telšių moterų tinklinio pirmenybių čempionės. Nepaprastai artimas širdžiai yra krepšinis. Pradėjęs dirbti seniūnu Upynoje radau daug bendraminčių, norinčių sukurti Upynos krepšinio komandą. Po ilgų kryptingo darbo metų ši komanda net keturis sezonus iš eilės tapo Telšių vyrų krepšinio čempione. Šiuo metu didelių entuziastų dėka yra sukurta itin pajėgi Upynos seniūnijos vyrų virvės traukimo komanda, skinanti pergales ne tik rajone, bet ir Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių tolesniuose etapuose.
Dirbant seniūnu, ko gero, įsimintiniausias įvykis buvo Upynos seniūnijos vėliavos kūrimo procesas, jos pristatymas Heraldikos komisijai, kuri atskaitinga Lietuvos Prezidentui. Lietuvos Prezidento kanceliarijoje mums, jauniesiems upyniškiams, pavyko perteikti mintis ir vėliavoje atspindėti MŪSŲ krašto išskirtinius bruožus – Religiją, Žemdirbystę, Upę, nuo kurios ir kilęs seniūnijos pavadinimas. Šis itin svarbus prisilietimas prie Upynos istorijos kūrimo išliks manyje visiems laikams.
– Upynos seniūnijoje gyvena daug gerų žmonių, visi stengiasi tvarkytis savo sodybas?
– Seniūnija metai iš metų darosi akiai gražesnė, širdžiai mielesnė. Sodybos savo grožiu patraukia ne vien aplinkinių, bet ir pravažiuojančių dėmesį. Gyventojai tvarkosi skoningai, kiekvienais metais stengiasi savo aplinkoje sukurti naujų dar nematytų išraiškų.
Kaip ir minėjau, mane labai džiugina vietinių meilė savo kraštui. Mūsų seniūnijos gyventojai buriasi į grupes, tvarko ir puošia viešąsias ir šventines erdves, nuosavomis lėšomis valo tvenkinius ir jų pakrantes, įrengia maudyklas bei žuvimi įveisia vandens telkinius.
Tik mūsų kraštui atsidavusių žmonių, ūkininkų dėka gyvenvietėse vyksta didžiosios, tradicinės metų šventės: Oninės, Žolinė, Užgavėnės, kurios sutraukia tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos.
– Kokių šią dieną Upynos seniūnijoje yra bėdų, kaip jas planuojate spręsti?
– Kad ir kaip būtų gaila, šiandien dar ne visos seniūnijos gyvenvietės yra apšviestos. Būtina apšviesti Gintenių gyvenvietę, kai kur neekonomiškus gatvių šviestuvus pakeisti ekonomiškais. Visoje seniūnijoje (išskyrus Kaunatavos gyvenvietę) nėra centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos. Visoje seniūnijoje prasta kelių būklė, ypač asfalto. Šios bėdos gyventojams žinomos iki skausmo. Šiuo metu dar tik dėliojamas 2021 m. biudžetas, ir kokie darbai bus daromi, tiksliai negalėčiau atsakyti. Visi matome, kad gyvenimo ritmas yra labai sumažėjęs dėl pandemijos visame pasaulyje. Tai neišvengiamai paliečia ir mus. Planuoti ir dėliotis darbus šiemet labai sunku, neaišku, kokią situaciją turėsime netolimoje ateityje.
Tikiuosi, kad bent dalį darbų tikrai pavyks atlikti. Tęsti kelių žvyravimo ir asfaltuojamų kelių projektavimo darbus, valyti melioracijos griovius, įrengti viešojo stebėjimo kamerą, planuoti renginius, o jeigu situacija pagerės, gal ir meno skulptūrą Upynos gyvenvietėje surėmus visiems pečius pastatyti pavyks.
– Turite gražią šeimą. Papasakokite apie ją, apie tris sūnus, kokias vertybes jiems skiepijate? Ar norėtumėte, kad jie užaugę liktų gyventi Upynoje?
– Žmona Laura dirba mokytoja. Susituokę esame 14 metų ir šiuo metu auginame ir auklėjame tris atžalas: Fortūnatą (11 m.), Kasparą (9 m.) ir Mykolą (4 m.). Manau, kaip ir daugelis šeimų, nuo mažens vaikams skiepijame meilę ir pagarbą savo šaknims, tradicijoms, savo kraštui. Tikimės, kad mūsų vaikai visų pirma bus dori Lietuvos piliečiai, gerbs aplinkinius, bus dėmesingi artimui bei reiklūs sau. Norisi, kad vaikai gyventų aktyvų gyvenimą, mėgtų keliauti, sportuoti, būtų aktyvūs ir bendruomeniški.
Šiuo metu jie dar vaikai, sunku suprasti, kokioje srityje jaučiasi geriausiai. Būtų džiugu, jeigu jie suaugę ir sukūrę šeimas galėtų pritaikyti savo žinias ir patirtį Lietuvoje, o gal ir net savo tėviškėje.
– Paminėkite keletą faktų apie Upynos seniūniją: kokį plotą užima, kiek yra kaimų, kiek gyventojų, kokie verslai vystomi?
– Upynos seniūnija įsikūrusi Telšių rajono rytinėje dalyje ir ribojasi su Šiaulių bei Kelmės rajonais. Taip pat ribojasi su Telšių rajono Luokės ir Tryškių seniūnijomis. Upynos seniūnijos bendras plotas – 10 374 ha, žemės ūkio naudmenų – 7 869 ha, miškų – 2 163 ha, vandenų – 177 ha, kitos paskirties plotų – 694 ha.
Seniūnijoje yra 34 kaimai, iš jų septyni didesni: Upynos, Kaunatavos, Kirklių, Žeimuvėnų, Vainočių, Gaulėnų, Gintenių. 2021 m. sausio 1 d. gyveno 1 672 gyventojai. Per 2020 metus mirė 26 seniūnijos gyventojai, gimė 12 vaikų.
Seniūnija prižiūri 3 veikiančias kapines, 13 senkapių, 87 km žvyro dangos vietinių kelių, 11 km asfaltuoto kelio, 89 km gruntinių kelių, prižiūri ir tvarko 16 ha viešųjų erdvių plotų.
Seniūnijoje veikia aktyvios Upynos, Kaunatavos, Kirklių ir Gaulėnų bendruomenės. Seniūnija suskirstyta į Upynos, Kaunatavos, Kirklių ir Gaulėnų seniūnaitijas.
Mūsų seniūnijoje pagrindinis verslas ir pragyvenimo šaltinis yra žemės ūkis. Taip pat aktyvus yra statybų sektorius, atliekami miško priežiūros darbai, veikia keletas kaimo turizmo sodybų.
– Kaip vertinate seniūno pareigas, tikriausiai dirbate mėgstamą darbą?
– Šis darbas nuo pirmos dienos yra savotiškas. Neslėpsiu, būna visokių dienų, kaip ir kiekviename darbe. Darbas tikrai įdomus, reikalaujantis daug bendravimo, problemų sprendimo, strategavimo ir planavimo. Tai darbas, suteikiantis be galo daug gyvenimiškos patirties, pakylėjimų ir nusivylimų. Tačiau esu žmogus, mąstantis pozityviai, dažniau matau tai, kas gera, o ne bloga. Džiaugiuosi Upynos seniūniją supančia komanda. Gerbiu visų seniūnijos darbuotojų sunkų darbą, tik šilčiausiais žodžiais galiu apibūdinti bendruomenių pirmininkus ir seniūnaičius, seniūnijos teritorijoje esančių įstaigų darbuotojus. Be galo žaviuosi žmonėmis, kurie yra nuoširdžiai neabejingi svetimo skausmui ir džiaugsmui. Kuo daugiau sutinkame tokių žmonių, tuo labiau suprantame, kad esame teisingame gyvenimo kelyje.