Kiekvieną rudenį, prasidedant šildymo sezonui, Telšių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje padažnėja iškvietimų tiek mieste, tiek kaimo vietovėse, kai individualių gyvenamųjų namų dūmtraukiuose užsidega suodžiai. Tai įvyksta ne dėl kokių nors gamtinių ar gamybinių veiksnių, o tik dėl pačių patalpų savininkų ar naudotojų nerūpestingumo ar paprasčiausio apsileidimo.
Kai dega suodžiai, didelė tikimybė, jog nuo karščio gali skilti dūmtraukis, jei jis jau anksčiau galėjo būti įtrūkęs. Kai jis skyla, ugnis išplinta pastogėje, apima stogo konstrukcijas ir pasiglemžia visą pastatą. Degant stogui atvira liepsna, gaisras į kitas patalpas ar pastato aukštus plinta žymiai greičiau.
Per praėjusį šildymo sezoną Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo užfiksuota 15 mieste ir rajone kilusių gaisrų, kurių priežastis – krosnių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimai, taip pat 33 iškvietimai, kai dūmtraukiuose degė suodžiai.
Norint išvengti skaudžių nelaimių ir didelių nuostolių, prieš šildymo sezoną reikia gerai sutvarkyti visus su šildymu susijusius įrenginius, t. y. ne tik aptvarkyti apirusias krosnis, šalia pakuros nelaikyti malkų ar anglių, ant krosnies nedžiovinti malkų, krosnims užkurti nenaudoti degiųjų skysčių, bet ir nubalinti pastogėse dūmtraukius, nes dūmų cheminės medžiagos ardo plytų skiedinio sieneles ir pro atsiradusius plyšius pažirusios kibirkštys gali sukelti gaisrą. Nubalinus dūmtraukius, kaip to reikalauja bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, aiškiau matyti beatsirandantys plyšiai.
Norisi akcentuoti ir tai, kad kilęs gaisras, kai dūmtraukiuose užsidega suodžiai, traktuotinas, kaip piliečių apsileidimas, nesilaikant priešgaisrinės saugos, dėl to bus dar griežčiau taikomos administracinės priemonės, tiksliau – piniginės baudos. Kad viso to išvengtumėte, reikia prieš kūrenimo sezoną išvalyti dūmtraukius. Per šildymo sezoną tai būtina daryti kas 3 mėnesius.
Pastaruoju metu dažnėja gaisrų, kylančių tada, kai patys gyventojai keičia suskystintųjų dujų balionus, naudojamus buityje. Primename, kad prieš keičiant dujų balioną būtina užgesinti ugnį krosnyje, jei tokia yra patalpoje, išjungti elektros ir atviros ugnies prietaisus, atidaryti orlaidę ar duris į patalpą, kurioje orlaidė yra. Keičiant balioną, turi būti naudojamas variuotas (ar suteptas tirštu tepalu) veržlių raktas. Prieš įnešant balioną su dujomis į patalpą, būtina patikrinti jo ir ventilio sandarumą: jeigu aklė užsukta, atsukamas ventilis ir muilo emulsija patikrinama, ar nėra dujų nuotėkio. Pajutę patalpoje dujų kvapą, užsukite baliono ventilį ir dujinių prietaisų degiklių čiaupus, vėdinkite ją, nejunkite elektros prietaisų, nerūkykite ir nedekite ugnies, išveskite iš patalpų žmones. Įvykus gaisrui, patalpoje reikia užlenkti žarną ir, ją nupjovus, balioną išnešti į lauką. Kategoriškai draudžiama ieškoti dujų nuotėkio vietos ugnimi.
Vykdant tokių gaisrų prevenciją, t. y. siekiant sumažinti jų skaičių, šį rudenį, kaip ir kiekvienais metais, Telšių mieste ir rajone priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais lankys socialinius būtus ir rizikos šeimas. Piktybiški apsileidėliai sulauks griežtesnio pokalbio, nors pagrindinis akcijos tikslas yra padėti gyventojams suprasti, kad ugnis ne tik šildo, bet ir baudžia, ir dažniausiai ji baudžia tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesilaiko elementariausių apsaugos nuo gaisro reikalavimų.