Reikšti nepritarimą karinio poligono steigimui rajone politikai neskuba

Keturių rajonų – Telšių, Akmenės, Šiaulių ir Mažeikių – gyventojus vienijanti iniciatyvinė grupė „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ kreipėsi į Akmenės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų savivaldybių vadovus prašydama inicijuoti kreipimąsi į LR teritorijos bendrojo plano „Lietuva 2030“ rengėjus ir LR Vyriausybę, kad teritorijos, šiuo metu bendrajame plane numatytos kariniams poligonams steigti, būtų iš jo pašalintos.
Praėjusią savaitę surengtame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Kęstutis Gusarovas klausė Tarybos narių, kokios pozicijos Telšiai turėtų laikytis: kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją su kategorišku nepritarimu naujo poligono steigimui ar prašyti informacijos ir tik susipažinus su ja priimti sprendimą.
Antanas NEKRAŠIUS
Pristabdė, bet nesustabdė
Rašėme, jog Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į sudėtingą mūsų regiono geopolitinę situaciją, su tuo susijusią Lietuvos kariuomenės plėtrą, Lietuvoje dislokuotas NATO pajėgas ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičių, ieško galimybių mūsų šalyje įkurti naują karinį poligoną, kuris galėtų tenkinti padidėjusius karinio rengimo poreikius.
Kaip galimas teritorijas naujam poligonui steigti Krašto apsaugos ministerija numatė Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonus.
Lapkričio 4 dieną Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojus informavo, jog Krašto apsaugos ministerija sustabdė tolesnius karinio poligono steigimo Vakarų Lietuvoje planus. Esą siekdama apsvarstyti visas galimybes ministerija planuoja užsakyti naują galimybių studiją, apimančią visą Lietuvos teritoriją, kurioje būtų išnagrinėtos ir įvertintos visos naujo poligono vietai tinkančios alternatyvos.
Seimo narys Valentinas Bukauskas tąsyk teigė, jog karinio poligono steigimo planai Telšių rajone yra pristabdyti ir tai nereiškia, kad prie jų nebus grįžtama. Anot Seimo nario, po pusmečio parengus naują galimybių studiją Krašto apsaugos ministerija vėl atsižvelgdama į kriterijus vertins visas pasiūlytas teritorijas. Tarp jų – ir Telšių.
Kreipėsi į rajonų politikus
Dėl LR teritorijos bendrajame plane numatytų teritorijų kariniams poligonams steigti pašalinimo iš bendrojo plano lapkričio pabaigoje į keturių savivaldybių – Akmenės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių – merus bei tarybų narius kreipėsi iniciatyvinė grupė „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ (Telšių rajonui atstovauja Jurgita Žabaliūnaitė). „Remdamiesi spaudoje pasirodžiusiu Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio pareiškimu, kad naujo karinio poligono vietos paieška bus atnaujinta, o pirminė parinkta teritorija netoli Kuršėnų ir Telšių turi būti atmesta bei kad LR teritorijos bendrajame plane šių teritorijų rezervacija nėra būtina, o sprendimus priims civilinė valdžia, prašome inicijuoti rajono tarybos kreipimąsi į LR teritorijos bendrojo plano rengėjus ir LR Vyriausybę, kad teritorijos, šiuo metu numatytos kariniams poligonams steigti bendrajame plane, būtų iš jo pašalintos“, – teigiama grupės rašte.
Taip pat iniciatyvinė grupė, siekdama gauti informaciją, susijusią su karinių poligonų steigimu ir jų veikla, Krašto apsaugos ministerijai išsiuntė paklausimą, kuriame išdėstė daugiau kaip tris dešimtis gyventojus dominančių klausimų.
K. Gusarovas: „Klausimų tik daugėja, o atsakymų nėra“
„Matėte bendruomenės raštus, žinote Krašto apsaugos ministerijos poziciją, – praėjusią savaitę vykusio Tarybos posėdžio pabaigoje į rajono politikus kreipėsi meras K. Gusarovas. – Norėčiau su Jumis pasitarti. Turėtume kreiptis į ministeriją arba dėl nepritarimo (karinio poligono steigimo Telšių rajone, – red.), arba dėl informacijos, kuria jie galėtų pasidalyti su bendruomene ir Tarybos nariais, pateikimo. Kuria linkme rašyti kreipimąsi?“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Janina Bucevičė pabrėžė, jog informacijos apie ministerijos planus steigti karinį poligoną Vakarų Lietuvoje labai trūksta. Esą yra daug klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta prieš priimant sprendimą. Taip pat politikė ragino atlikti gyventojų apklausą ir sužinoti jų poziciją šiuo klausimu.
Tarybos narys Algirdas Bacevičius Telšių rajono savivaldybės merui priminė, jog prieš kelis mėnesius, vos tik gavęs informaciją apie Krašto ministerijos planus Telšių rajone steigti poligoną, kreipėsi į jį su prašymu sušaukti Kolegijos posėdį, į kurį būtų pakviesti ministerijos atstovai, kad atsakytų į rūpimus klausimus. „Posėdžio Jūs nesušaukėte, – piktinosi A. Bacevičius. – Vėliau viešojoje erdvėje sužinome, kad Jūs lyg jau ir pritariate poligonui. Kokia Jūsų pozicija – gal pradėkime nuo to?“
K. Gusarovas paprašė Tarybos nario neklaidinti žmonių, esą jis niekam niekur oficialiai nepritaręs. „Krašto apsaugos ministerijos atstovai norėjo atvažiuoti ir pristatyti (karinio poligono steigimo planus, – red.). Gavę visų merų nepritarimus patys persigalvojo – dabar svarsto kitas galimybes, – aiškino rajono vadovas. – Kadangi nebuvo informacijos, apie kurią galėtume diskutuoti, dėl to Kolegijos posėdžio nešaukiau. Dabar sprendžiame klausimą, ar kreipiamės į ministeriją dėl informacijos pateikimo, ar iš principo reiškiame nepritarimą poligono atsiradimui.“
Tarybos narė Vilma Rumšienė teigė, jog vienareikšmiškai apie jokį pritarimą poligonui steigti Telšių rajone negali būti kalbama: „Visi žmonės yra prieš jo atsiradimą. <…> Surinkta tūkstančiai parašų ir toliau renkama. Nenorime mes to poligono! Aš kalbu Tryškių seniūnijos gyventojų vardu.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Tomas Lekavičius pabrėžė, jog prieš pasakant „taip“ arba „ne“ poligono steigimui pirmiausia reikėtų turėti atsakymus į visus klausimus: kiek žmonių toks sprendimas paliestų, kokia iš to ekonominė nauda rajonui ir pan.
Anot mero, į šiuos klausimus Krašto apsaugos ministerija nėra atsakiusi. Esą tik įvardijo, jog bus įkurta 100 darbo vietų. „Tačiau kiek dėl to nukentėtų ūkininkų, kiek žemių būtų paimta valstybės poreikiui – ministerija nepasako. Klausimų tik daugėja, o atsakymų nėra“, – apgailestavo K. Gusarovas.
Tarybos narys Sigitas Motuzas siūlė palaukti, kol ministerija atliks naują studiją poligono vietai parinkti. O tuo tarpu kreiptis į ją raštu ir informuoti, jog gyventojai yra prieš poligono steigimą Telšių rajone.
Algirdas Žebrauskas akcentavo, jog visos diskusijos yra bevertės neturint jokios informacijos. Esą pirmiausia jas reikia pradėti turint ant stalo studiją, vertinimus ir pan. „Priminsiu diskusijas dėl vėjo jėgainių statybos mūsų rajone. Buvo kalbama pradedant nuo to, kad iš viso nieko negalima statyti, iki to, kad dabar tie malūnai sukasi, ir nė vienam nuo to „šarabanai“ nesusisuko.“
Pirmiau kalbėjusius palaikė ir Tarybos narys Kęstutis Trečiokas. Esą tam, kad būtų priimtas sprendimas, reikia daugiau informacijos. „A priori sakyti, kad nepritariam, na… nerimta. <…> Savivaldybės administracija, meras turėtų oficialiai kreiptis į ministeriją su užklausa, kada bus parengtos ir pristatytos galimybių studijos.“
Bendru sutarimu Tarybos nariai nutarė raštu kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją, kad ji pateiktų visą su karinio poligono steigimu susijusią informaciją. Kai informacija bus gauta, Taryba spręs, pritarti poligono atsiradimui Telšių rajone ar ne.