„Senyvų žmonių piniginiai ištekliai – nedideli, tad jie negali sau leisti pramogų. Jie užsidaro namuose, jaučiasi vieniši“, – sako Varėnos miesto sveikatingumo klubo „Ropė“ atstovė Liucijana Markevičienė. Norint juos užimti, geriau integruoti į visuomenę, įgyvendintas projektas „Ir mes galime padėti“, kurio metu senyvo amžiaus Varėnos miesto gyventojams organizuotos įvairiausios nemokamos veiklos.
Mankštų metu – pailsi
Kaip sako L. Markevičienė, itin didelis dėmesys buvo skirtas vienišiems senjorams, taip pat turintiems negalią. Projektą įgyvendino Varėnos miesto sveikatingumo klubas „Ropė“, kurio veiklos yra skirtos vyresnio amžiaus žmonėms.
„Projekto metu organizuodavome mankštas ir šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimus. Visa tai labai patiko dalyviams. Mankštos vykdavo du kartus per savaitę po valandą. O lazdomis keliaudavome šalia Žižulio ežero – tris kilometrus į priekį, tris atgal“, – pasakoja ji.
Nors sveikatingumo užsiėmimai, judėjimas – labai naudinga, tačiau svarbiausia, L. Markevičienės teigimu, žmonių pabuvimas kartu.
„Buvo labai smagu, eidavome 45–48 žmonių grupė. Išeidavome dviem valandoms, paplepėdavome, aptardavome įvykius šalyje, rajone, pasiguosdavome vieni kitiems“, – prideda ji.
Kad būtų galima įgyvendinti numatytas veiklas, projekto lėšomis klubas įsigijo šiaurietiškojo ėjimo lazdų, sportinių kilimėlių. Tai leido šiomis veiklomis toliau užsiimti net projektui pasibaigus.
„Rudenį, kol šalyje nebuvo karantino, visi susirinkdavome mankštoms, šiaurietiškajam ėjimui. Daug kas dirba daržuose, nes turi kolektyvinius sodus, taip pat miškuose grybauja, uogauja. Tačiau tai ne tas pats, kas vaikščiojimas, mankšta. Mes pasidarėme sveikesni, išjudinome visus raumenis. Mankštindamiesi, vaikščiodami pailsime, o daržuose – pavargstame. Vien bendravimas padaro žmogų linksmesnį, laimingesnį“, – kalba L. Markevičienė.
Savanoriais buvo patys dalyviai
Vis dėlto dešimt projekto dalyvių nebuvo pajėgūs mankštintis ar kartu vaikščioti su šiaurietiškosiomis lazdomis. Juos lankydavo 20 projekto savanorių, kurie buvo atrinkti iš tų pačių dalyvių.
„Tie, kurie iš mūsų nusprendė savanoriauti, nešdavo šiems senjorams sriubos. Maistas buvo gaminamas „Carito“ virtuvėlėje. Mes šiek tiek suremontavome jų patalpas, o „Caritas“ tapo mūsų partneriais – paskambindavome klebonui, sutardavome, kad jų darbuotojai išvirs sriubos ir išsinešdavome. Nešdavome maistą ir bendraudavome su senjorėmis. O jos nenorėdavo, kad išeitume. Tad, būdavo, ir pusantros, ir dvi valandas praleisdavome pas jas“, – pasakoja pašnekovė.
Be to, savanoriai vesdavo mankštas. L. Markevičienės teigimu, pirmiausia jie buvo apmokyti, o tada pasikeisdami pravesdavo sporto užsiėmimus.
„Ruošdamos projektą pačios net nesitikėjome, kad visi taip draugiškai elgsis. Kartais ir sunkoka būdavo – sriubą paruošk, nueik, nunešk. Tai užimdavo ir laiko, kartais apie pusdienį, tačiau dalyvės – labai patenkintos. Kai yra užsiėmimas, iš kažkur atsiranda jėgų. Matyt, dėl to, kad yra tikslas, reikia kažką padaryti. Senyvo amžiaus žmonėms tai tikrai labai naudinga, jie nori kažkur dalyvauti, nes yra izoliuoti, niekur negali dirbti, o projektai yra puiki galimybė pasijusti reikalingiems“, – šypsosi ji.
Keliavo į sostinę
Projekto metu senjorams buvo suorganizuota ir kultūrinė-pažintinė išvyka.
„Važiavome aplankyti Vilniaus. Labai patiko Botanikos sode esantys gėlynai, tada pamatėme Belmontą, apžiūrėjome aplinką. Nukeliavome į Katedrą, Verkių rūmus, apėjome jų parką. Visa diena buvo labai užimta, tačiau spėjome ir Užutrakio dvare apsilankyti, ir pavakarius Trakuose pavalgyti“, –
pasakoja L. Markevičienė.
Senoliai išvyka buvo labai patenkinti, mat patys retai kur nors keliauja: „O čia viskas buvo nemokamai – ir transportas, ir maistas.“
Bendravimas nenutrūko
Projektą įgyvendinti pavyko puikiai, tačiau Varėnos miesto sveikatingumo klubo „Ropė“ atstovė pastebi, kad, jam pasibaigus, o karantinui suvaržius ir kitas veiklas, senyvo amžiaus žmonėms yra liūdna – jie darosi apatiškesni. Vis dėlto senjorus „gelbėja“ užsimezgusios draugystės.
„Kai nebuvo karantino, kas dainuoti kartu susirinkdavo, kas anekdotų papasakodavo. Laiką praleisdavome puikiai ir tikrai džiaugiamės, kad yra šis klubas. O šiandien, kai susitikti negalime, bendraujame kitaip. Susiskambiname – ar suserga kas, ar su akim kuriai blogai, ar operacijas reikia daryti. Viena kitai padedame, bendraujame, draugaujame tarpusavyje“, – džiaugiasi L. Markevičienė.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje – www.miestobendruomene.lt.
Loading ...
