Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.
Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.
„Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8 000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į maždaug 2 000 eurų dydžio subsidiją. Atitinkamai 30 žmonių už vidutinį šalies atlyginimą įdarbinusi įmonė gaus 10 kartų didesnę subsidiją“, – kalba R. Armonienė.
Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje.
Mažiausia subsidija sieks 500 eurų, o daugiausia vienai įmonei gali būti išmokėta 800 tūkst. eurų.
Minimalią subsidiją pagal šią tvarką gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo–spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.
Subsidijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms
Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą, ji negali būti išmokėta vėliau nei 2021 metų birželio 30 dieną.
„Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikimės, kad pirmosios subsidijos įmones pasieks jau 2021 m. pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma“, – sako R. Armonienė.
Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas jas galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijoms supirkti, paskoloms grąžinti ar suteikti ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima naudoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės R. Armonienės teigimu, į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.
Verslui – paskolos, kompensacijos ir kitos priemonės
Įmonės aktyviai naudojasi ir kitomis valstybės pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti.
Šias priemones administruojančios įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) duomenimis, iki lapkričio 29 dienos jau priimta beveik 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčiui kompensuoti panaudota 36 mln. eurų, palūkanoms kompensuoti – 21 mln. eurų.
Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1 250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.
Pajamoms smukus trečdaliui, darbuotojų neatleido
Daugiau nei du dešimtmečius – nuo 1999-ųjų – Klaipėdoje veikiančios „Bazis Streetcouture“ parduotuvės didžiausias turtas yra darbuotojai. Taip teigia ją valdančios įmonės „Asvalena“ vadovė Asta Anilionė.
Nors moteriškus drabužius darbui ir laisvalaikiui pardavinėjančios įmonės apyvarta dėl COVID-19 pandemijos įtakos krito itin smarkiai – daugiau nei 30 procentų, nė vienas iš septynių žmonių nebuvo atleistas.
„Pasinaudojome „Invegos“ suteikta lengvatine paskola, kurios didžioji dalis buvo skirta algoms ir einamiesiems mokesčiams. Pavasarį taip pat pagelbėjo labai greitai gauta subsidija dėl prastovų, tiesa, dabar jos tenka laukti šiek tiek ilgiau. Tačiau mūsų darbuotojai dirba jau seniai, juos vertiname ir saugome, todėl atleisti neketiname“, – tvirtina A. Anilionė.
Pavasarį įmonei priklausanti parduotuvė, įsikūrusi pačiame uostamiesčio senamiestyje, buvo priversta užverti duris. Antrojo karantino metu ji veikia, tačiau, anot bendrovės vadovės, klientų skaičius dėl pandemijos kur kas mažesnis nei prieššventiniu 2019 metų laikotarpiu.
Vis dėlto A. Anilionė nusiteikusi optimistiškai – pandemijos pikas ir dėl jo įvesti apribojimai anksčiau ar vėliau baigsis, o išgyventi sunkmetį padės darbuotojų pastangos, valstybės pagalba, įmonės vykdoma internetinė prekyba ir po karantino grįžęs pirkėjų noras puoštis.
Saulenis POŠKA
R-307