Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią.
Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė.
Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai
Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4 000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžio ligų vystymąsi.
Rūkymo metu kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis, ne tik silpnina imuninę sistemą ir nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą.
Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rūkymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio.
Elektroninės cigaretės – alternatyva, bet ne išeitis
Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių rūkymo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Nors įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo ir trombocitų sulipimo, kas galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komplikacijas kaip infarktas ir insultas, o toksinių medžiagų ir kancerogenų kiekiai yra mažesni, todėl vėžio ligų rizika turėtų būti šiek tiek mažesnė. Tačiau visa tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą.
Kai asmuo jau serga sunkia pažengusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai.
„Ypatingą nerimą kelia vaikų ir paauglių elektroninių cigarečių rūkymas, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto lengviau nei suaugusiems“, – pažymi V. Andrejevaitė.
Visuomet verta ieškoti pagalbos
Anot V. Andrejevaitės, nors Lietuvoje neturime specializuotus kursus metantiems rūkyti baigusių specialistų tinklo, šeimos gydytojai, psichiatrai ir psichoterapeutai tikrai gali padėti.
Pastebima, kad, nesvarbu, kiek laiko ir ką rūkote, norint mesti rūkyti verta nors tris mėnesius vartoti gydytojo išrašytus vaistus, kurių pirmo pasirinkimo yra vareniklinas arba sudėtinė nikotino terapija – pleistrai ir kramtomoji guma, purkštukas arba bupropiono tabletės.
„Turbūt lengviausias kelias yra kreiptis į šeimos gydytoją dėl vareniklino recepto, nes šis vaistas šiuo metu efektyviausiai mažina rūkymo nutraukimo simptomus ir malšina norą užsirūkyti. Ypač patogu tai, kad dvi savaites galima ir rūkyti, ir vartoti tabletes, tokiu būdu palaipsniui pajaučiant vaisto poveikį ir po truputį pasiruošiant pirmai nerūkymo dienai“, – pataria V. Andrejevaitė.
Be to, itin reikšmingą pagalbą įveikiant mąstymo klaidas ir mokantis naujų pasirūpinimo savimi būdų gali suteikti ir kognityvinės elgesio terapijos specialistai psichoterapeutai. „Rekomenduojamos nors šešios konsultacijos, kurių metu patyrinėsite, kaip jūsų mintys veikia jūsų elgesį ir emocijas, kokios mąstymo klaidos ir gyvenimo taisyklės sukelia kentėjimą ir kaip mažais žingsneliais tvarkytis ir jaustis geriau. Jei turite galimybę, lankykite metančių rūkyti grupę, nes grupės narių palaikymas ir patirtis bei įsipareigojimas prieš grupę nerūkyti didina šansus sėkmingai mesti“, – teigia V. Andrejevaitė.
Motyvuojančios įžvalgos ir nauji įgūdžiai gali padėti
Ekspertai pastebi, kad prieš pradedant pokyčius verta užduoti sau klausimus, kurie padėtų suprasti, kokią naudą gaunate iš dabartinio elgesio (rūkymo) ir kokią naudą gautumėte, jei tai pakeistumėte ir galiausiai mestumėte rūkyti.
„Tokie klausimai kaip „Kas Jus paskatino galvoti, kad verta keisti elgesį?“, „Kas dabartinėje situacijoje kelia didžiausią susirūpinimą?“, „Kas norėtumėte, kad pasikeistų per artimiausią mėnesį, po 3 mėnesių, po metų?“, „Dėl kokio aukštesnio tikslo ar vertybės sutinku išbūti diskomfortą, tai yra keisti elgesį – įsipareigoti neberūkyti“ ir panašiai“, – pasakoja V. Andrejevaitė.
Taip pat svarbu keisti ne tik savo mąstymą, bet ir rutiną, sumažinti stresą, vartoti daug vandens ar kitokių skysčių ir stengtis nukreipti savo mintis nuo rūkymo darant kažką malonaus.
Įsipareigojimas laikytis susidaryto plano
Kad ir kaip būtų, neretai rūkymo nutraukimo procese motyvacija kinta, grįžta mintys ir emocijos, skatinančios užsirūkyti.
„Tokiu sunkiu metu ypač svarbu atsiminti formulę, kad mūsų mintys nėra faktai, o tokios taisyklės kaip, pavyzdžiui, „šiandien nerūkau“, „po metimo datos nė dūmelio“ gali labai stipriai padėti išgyventi taip svarbų trijų mėnesių laikotarpį, nes tuo metu smegenys tarsi „atpratinamos“ rūkyti. Net 70 proc. metusių rūkyti patiria atkrytį po trijų mėnesių, todėl svarbu suprasti, kad tai yra ligos eigos dalis ir patyrus atkrytį svarbiausia vėl sugrįžti prie nerūkymo plano ir jo laikytis, kol galiausiai pasiseka“, – teigia V. Andrejevaitė.
Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo
Loading ...
