Piketas prie Savivaldybės: „Kovosime ir nesustosime!“

Praėjusią savaitę tarsi perkūnas iš giedro dangaus pasklido informacija apie Krašto apsaugos ministerijos planus rezervuoti keturių rajonų – Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių – teritorijas naujam kariniam poligonui steigti. Sužinoję naujieną žmonės ragino vienas kitą pasirašyti po peticija prieš poligono Vakarų Lietuvoje atsiradimą. O telšiškiai žengė dar toliau – pirmadienį prie Telšių rajono savivaldybės administracijos pastato suorganizuotas piketas.
Antanas NEKRAŠIUS
Kokia nauda iš dar vieno karinio poligono?
Informacija, kurią pavyko rasti apie planus Vakarų Lietuvoje (Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių rajonuose) steigti naują karinį poligoną, ganėtinai skurdoka. Šiuo metu su visuomene baigiamas derinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas „Lietuva 2030“, kuriame ir numatytos kelios galimos vietos naujam mūsų šalies kariuomenės poligonui. Telšių rajone poligonas kirstų Tryškių, Nevarėnų ir Gadūnavo seniūnijų ribas.
Poreikis steigti dar vieną poligoną esą nulemtas kelių priežasčių. Pirma, po 2014 m. Ukrainos įvykių LR Vyriausybė, įvertinusi kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui, pradėjo skirti dideles pastangas šalies ir gyventojų saugumui stiprinti: modernizuojama Lietuvos kariuomenė, įsteigti nauji kariniai padaliniai, įsigytos šiuolaikiškos ginklų sistemos. Antra, Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariniai vienetai: NATO priešakinių pajėgų batalionas, laikinai dislokuojami JAV padaliniai, padidėjo tarptautinių pratybų skaičius. Dėl išvardytų priežasčių esamų poligonų Lietuvoje nepakanka visapusiškam koviniam rengimui.
Kadangi rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nebuvo planuojama numatyti konkrečios vietos naujam Lietuvos kariuomenės poligonui, Krašto apsaugos ministerija šių metų birželio mėnesį įsigijo galimybių studijos paslaugą. Nepriklausomi ekspertai atrinko keturias potencialias poligono teritorijas – Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių rajonų savivaldybėse – iš devynių galimų.
Kaip naujo poligono atsiradimo naudą Krašto ministerija įvardija, kad bus rekonstruojami, atkuriami ir nuolatos prižiūrimi keliai, statomos naujos geležinkelio atšakos. Vystomi infrastruktūros projektai: gyvenamųjų zonų, sporto, maitinimo paslaugų, karių treniravimo ir kt. infrastruktūros objektai. Padidės paslaugų poreikis: statybos, maitinimo, laikino apgyvendinimo, pastatų, teritorijų priežiūros, objektų apsaugos ir kt.
Naujojo Vakarų Lietuvos poligono infrastruktūros paruošimo darbai prasidėtų 2025 metais.
Kodėl rajono valdžia tylėjo?
Bene pirmasis apie planuojamą naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje savo socialinėje paskyroje prabilo Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tomas Martinaitis. Pasak jo, šiandien yra baigiamas ruošti naujasis Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuriame, reaguojant į laikotarpio realijas ir valstybės nacionalinio saugumo poreikius, planuojamas naujasis karinis poligonas Vakarų Lietuvoje, preliminariai rezervuojamos teritorijos Akmenės, Mažeikių, Telšių ir Šiaulių rajonuose. Esą tai – pirminiai planai, todėl numatytos teritorijos gali keistis į mažąją pusę.
Akmenės rajono savivaldybės vicemeras apie šiuos Krašto apsaugos ministerijos planus prabilo praėjusį antradienį – rugsėjo 29 d. – iškart po Šiaulių regiono plėtros tarybos narių pokalbio su krašto apsaugos viceministru Eimučiu Misiūnu.
Po kelių dienų, spalio 1-ąją, krašto apsaugos viceministras susitikime su Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų merais aptarė naujojo poligono steigimo galimybes, kurios numatytos jau minėtame, šiuo metu derinamame, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Deja, bet informacija apie susitikime aptartas galimybes meras Kęstutis Gusarovas su Telšių rajono gyventojais nepasidalijo. Apie tai vos keliais sakiniais Savivaldybės interneto svetainėje užsiminta tik po spalio 5 dieną įvykusio gyventojų piketo.
Kviečia pasirašyti peticiją
Informacijai vis dėlto pasklidus, žmonės pradėjo raginti vieni kitus vienytis ir pareikšti savo nuomonę pasirašant po peticija prieš naujo poligono steigimą. Peticijoje, kuri adresuota Krašto apsaugos ministerijai, Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimui, rašoma, jog greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu:
„Pasak viceministro E. Misiūno, „geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje!
Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligonui steigti. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenamieji namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti.
Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai!“
Spalio 8 dienos duomenimis, po peticija pasirašė 805 asmenys.
Peticiją „Prieš naujo poligono steigimą Vakarų Lietuvoje“ galite rasti adresu www.peticijos.lt.
Surengė piketą
Pirmadienį į piketą dėl planų Vakarų Lietuvoje steigti karinį poligoną susirinko būrelis telšiškių. Su piketuojančiais gyventojais atvyko pasikalbėti Seimo nariai Valentinas Bukauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas ir Tarybos narys Algirdas Bacevičius.
Seimo narys V. Bukauskas susirinkusius gyventojus ramino, esą jokių sprendimų dėl naujo poligono steigimo dar nėra priimta. Praėjusią savaitę rajonų merams pristatyta tik pirminė informacija. Anot parlamentaro, Krašto apsaugos ministerija vienpusiško sprendimo nepriims: visa informacija greitu laiku bus pristatyta visuomenei, vyks diskusijos. Išklausiusi bendruomenės balsą, turės apsispręsti Telšių rajono savivaldybės taryba. Ir tik tada telšiškių sprendimas bus perduotas Krašto apsaugos ministerijai.
V. Bukauskas išreiškė viltį, jog dėl naujojo poligono steigimo bendrą poziciją suras visų keturių rajonų – Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių – savivaldybės. Esą taip bus lengviau atstovėti visuomenės interesus.
Seimo narė R. Šalaševičiūtė svarstė šiuo klausimu suburti Seime esančius Žemaičių grupės narius. O išgirdusi gyventojų nuogąstavimus, jog jų žemė ir turtas „su argumentu, kad tai daroma dėl valstybės saugumo, ir taškas“, gali būti paimti visuomenės reikmėms, patikino, kad nors galutinį žodį taria Vyriausybė, tačiau pats sprendimas „turi ateiti iš apačios“. Esą daugelis ne mažiau svarbių Lietuvai projektų ir iniciatyvų sustojo, kai jiems pasipriešino visuomenė.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys A. Bacevičius piktinosi, jog, kaip ir gyventojai, jis apie naujo poligono atsiradimą Vakarų Lietuvoje sužinojo iš socialinių tinklų, o ne iš rajono mero.
Savo ruožtu K. Gusarovas aiškino, jog niekas nuo visuomenės nebuvo slepiama. Esą „viskas yra laike“. Anot mero, jis sutarė su Nevarėnų, Tryškių ir Gadūnavo seniūnijų seniūnais, kad jie bendruomenių pirmininkams, seniūnaičiams išsiųstų visą reikiamą informaciją, o vėliau būtų suorganizuotas „gyvas“ susitikimas su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.
Į gyventojų klausimą, ar palaiko naujo poligono steigimą, rajono vadovas sakė negalintis atsakyti. Esą pagal turimą informaciją kyla daugiau klausimų, negu gauta atsakymų.
„Kovosime ir nesustosime!“, „Gyventi šalia poligono teritorijos labai nesaugu“, „Mums liūdna“, „Esame pasimetę ir netikime“, – atvykusių pasikalbėti valdžios atstovų žodžius lydėjo piketo dalyvių šūkiai.