Kibernetiniai nusikaltėliai turi 101 priežastį kėsintis į jūsų kompiuterį, paskyrą, duomenis. Todėl didžiausia klaida – galvoti, kad esate niekam neįdomus. „Ar esate aukštas valstybės pareigūnas, ar tik paprasta kaimo močiutė – kibernetiniai nusikaltėliai visada žino, kaip galėtų jumis pasinaudoti. Kita vertus, galbūt kažkam tiesiog nepatinka jūsų paskleista nuomonė ir mintys, tad virtualioje erdvėje siekiama jus nutildyti ir supančioti“, – teigia rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, pats ne kartą susidūręs su kibernetiniais išpuoliais.
„Pirmą kartą kibernetinių įsilaužėlių taikiniu tapo mano elektroninio pašto dėžutė. Ėmiau gauti pranešimus, kad periodiškai pasikartoja atakos – kažkas iš Norvegijos vis bandė įsilaužti 2014–2016 metais. Po ilgų ir atkaklių bandymų jie liovėsi. Atsilaikiau“, – pasakoja A. Puklevičius.
Kur kas grėsmingesnis išpuolis prieš publicistą surengtas vėliau. Kibernetiniai nusikaltėliai ėmė brautis ne tik į elektroninį paštą, bet ir į asmenines paskyras elektroninėse parduotuvėse. „Kibernetinės atakos talžė mano „Gmail“, „Amazon“, „Ebay“ paskyras. Atlaikė ne visos, tačiau didelės žalos nepatyriau. Nuo to laiko į savo nuosavybės apsaugą internete ėmiau žiūrėti labai rimtai“, – teigia pašnekovas.
Jis prisimena, kad minėtus išpuolius 2017 metais patyrė netrukus po to, kai socialiniame tinkle įsijungė į akciją, kuria buvo išreikštas kritiškas piliečių požiūris į Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimus. „Sutapimas? Galbūt“, – gūžteli A. Puklevičius.
Slaptažodžių kūryba – lyg žaidimas
Visuomenės veikėjo teigimu, tinkamai sudarytas slaptažodis yra paprasta priemonė apsaugoti savo elektroninio pašto, socialinių tinklų ar elektroninės parduotuvės paskyras.
„Svarbiausia, visur naudokite skirtingus slaptažodžius – jokiu būdu ne tą patį. Kiekvienai paskyrai turėkite vis kitą slaptažodžių sudarymo sistemą, kurią lengva įsiminti ir naudotis“, – pataria tokią pat praktiką taikantis pašnekovas.
„Pavyzdžiui, jeigu turite 10 anūkų, kaip sistemą galite naudoti jų vardų mažybines formas, papildydami jas skaičiais ir kokiais nors simboliais. Tarkim, Gabrielytė2005@, Benediktėlis1999&irpanašiai, – kalba A. Puklevičius, – Žinoma, jeigu didelio anūkų būrio nėra, tada sudaryti sistemos neišeis. Tokiu atveju verta apžvelgti savo pomėgius – galbūt jie pasufleruos atsakymą, kaip sukurti patikimą sistemą“.
Slaptažodžių sistemą susikurti norintiems žmonėms rašytojas pataria paprasčiausiai apsidairyti aplink. „Galbūt jūsų darželyje auga tiek skirtingų gėlių, kad iš jų būtų paprasta sukurti atitinkamą, lengvai įsimenamą seką. Be6onijos!? Pelllar6onijos?! Bijjjū4ai!! Nasssturt0s%&ar Medddetk0s##“, – spontaniškai sugalvotų slaptažodžių pavyzdžius beria A. Puklevičius.
Pasak jo, tinkamai sukurta sistema primena rebusą, tačiau atsakymo raktą turi tik vienas žmogus – paskyros savininkas. Svarbu, kad slaptažodžiai būtų pakankamai ilgi ir juose būtų ženklų įvairovė –mažosios ir didžiosios raidės, skaičiai, simboliai.
Įspėja apie dažnas klaidas
Kad slaptažodžiai efektyviai veiktų, juos reiktų reguliariai keisti, pavyzdžiui, kas mėnesį. „Pasižymėkite tiesiog kalendoriuje, kad konkrečią dieną pakeisite visus slaptažodžius. Pasinaudokite savo sugalvota sistema ir pakeiskite. Kuo dažniau naudositės sistema, tuo lengviau ją įsiminsite ir kuo toliau, tuo bus paprasčiau“, – tikina pašnekovas.
Jis primena, kad neturėdami savo sistemos žmonės dažnai susigundo paprasčiausiais slaptažodžių variantais, pavyzdžiui, įrašo: „slaptazodis“, „password“ ar „123456“. Tokie sumanymai A. Puklevičiui primena spyną, kurią galima atrakinti vinimi arba stipriau stuktelėjus lazda.
Taip pat neverta pasikliauti slaptažodžiais, kuriuose naudojamas savo vardas, pavardė, gimtadienis ar adresas.
„Niekada nesiųskite slaptažodžių elektroniniu paštu ar per pokalbių programėles – tai net blogiau negu slaptažodį užsirašyti ant lapelio ir laikyti stalčiuje. Apskritai, slaptažodį turi žinoti tik vienas žmogus – jūs pats – vienintelis paskyros savininkas“, – pabrėžia A. Puklevičius.
Galiausiai pašnekovas atkreipia dėmesį į labai dažnai daromą žmonių klaidą. Pasak jo, panaršę „Facebook“ ar pasitikrinę elektroninį paštą vartotojai pamiršta atsijungti nuo paskyros. Tai gali sukelti pavojų, ypač, kai naudojamas ir kitiems asmenims prieinamas kompiuteris, pavyzdžiui, viešojoje bibliotekoje.
Loading ...
