Telšių miesto raida neatsiejama nuo čia gyvenusių žydų, kurie XIX a. pabaigoje sudarė pusę, o XX a. pirmoje pusėje – trečdalį miesto gyventojų. Žydai valdė daugiau nei pusę ano meto verslo mieste, turėjo keturias sinagogas, aukštąją rabinų mokyklą ješivą, berniukų mokyklą mechiną, mergaičių gimnaziją ir mokytojų seminariją javnę. Labdaros draugijos mieste pastatė ligoninę, kurioje gydėsi visų tautybių ligoniai. Tačiau holokaustas negrįžtamai pakeitė Telšių žydų bendruomenės, kaip ir visos Rytų Europos žydų, istoriją.
XX a. 6–9 dešimtmečiais žydų bendruomenių asociacijos, įsikūrusios įvairiose pasaulio šalyse, jidiš arba hebrajų kalba išleido holokausto metu sunaikintų Rytų Europos žydų bendruomenių Atminties knygas („Yizkor book“). Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorijos skyriaus Spaudinių fonde saugomas retas eksponatas – I. Alperovičiaus sudaryta ir vieno iš straipsnių autoriaus Z. Briko padovanota žydų Atminties knyga „Telšiai“, išleista Izraelyje 1984 metais. „Straipsnius jidiš ir hebrajų kalbomis knygai rašė Telšiuose gimę, gyvenę, mokęsi ir išsigelbėję nuo holokausto žydai. 505 puslapių knygą sudaro 5 skyriai: žydų istorija nuo įsikūrimo Telšiuose iki holokausto, Telšių ješivos istorija ir joje sukurta mokymo sistema, iškiliausi žydai Telšiuose, žydų bendruomenės gyvenimas Telšiuose, jos likimas Antrojo pasaulinio karo metais“, – pasakoja muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Regina Bartkienė.
Lietuvos akademinė bendruomenė ir pavieniai Lietuvos bei užsienio piliečiai, tyrinėjantys XIX a. pab.–XX a. I p. Telšių krašto istoriją, domisi Atminties knygos „Telšiai“ turiniu, tačiau dėl jidiš ir hebrajų kalbų vertėjų ir specialistų trūkumo unikalus knygos turinys iki šiol nebuvo prieinamas visuomenei.
„2020-aisiais, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, bendradarbiaudamas su projekto partneriais, Žemaičių muziejus „Alka“ parengė ir šiuo metu įgyvendina projektą „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“. Iki metų pabaigos iš hebrajų ir jidiš kalbų į lietuvių kalbą bus išversta per 250 puslapių Atminties knygos „Telšiai“ straipsnių, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ ir bus išleistas šios konferencijos pranešimų leidinys. Taip pat bus pristatytas edukacinių dirbtuvių ir ekskursijų ciklas „Telšių žydų paveldas mieste“, – kalba projekto vadovė muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.
Išversti į lietuvių kalbą knygos „Telšiai“ straipsniai bus publikuojami Žemaičių muziejaus „Alka“ interneto svetainėje www.muziejusalka.lt, Atminties knygai „Telšiai“ skirtame puslapyje, nuorodos į puslapį bus viešinamos tarptautiniuose tinkluose projekto partnerių užsienyje komunikaciniais kanalais. Knygoje publikuojama informacija bus panaudota įrengiant Telšių žydų bendruomenės istorijai skirtą muziejaus ekspoziciją šiuo metu rekonstruojamame ješivos pastate. Išversta į lietuvių kalbą Atminties knygos „Telšiai“ publikuojama informacija išplės muziejuje vykdomų edukacinių užsiėmimų ciklą, pristatantį Telšių žydų paveldą.
Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendinamas projektas tęstinis, ir bus ieškoma finansavimo šaltinių išversti likusius Atminties knygos „Telšiai“ straipsnius ir išleisti pirmą žydų bendruomenės Atminties knygą „Telšiai“ lietuvių kalba.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė.
Žemaičių muziejaus „Alka“ inf.
Loading ...
