Vaizdo stebėjimo kameras valdo Savivaldybė. Suabejota efektyvumu

Viena iš telšiškių ir miesto svečių saugumą užtikrinančių priemonių – vaizdo kameros, per kurias stebimos Telšių gatvės ir viešosios erdvės. Anksčiau šį darbą atliko viešosios įstaigos „Soneima“ darbuotojai. Tačiau pernai Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Telšių AVPK) nutraukė sutartį su paslaugą teikusia įstaiga, nes Telšių rajono savivaldybė šiam tikslui neskyrė pakankamai lėšų.
Tad vaizdo kamerų stebėjimu užsiėmė pati Savivaldybė: nusamdė darbuotoją, įrengė darbo vietą, o policijoje įdiegė vaizdo peržiūros sistemą. Ir nors šiandien pareigūnai transliuojamą vaizdą gali matyti tiesiogiai, tačiau valdyti pačias kameras – ne.
Antanas NEKRAŠIUS
Šių metų balandžio pabaigoje Telšių AVPK kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę su pasiūlymu perimti miesto vaizdo stebėjimo kamerų valdymą. Tačiau Savivaldybės vadovybė nesutiko. Atsakydamas į Telšių AVPK raštą meras Kęstutis Gusarovas perdavė Savivaldybės vadovybės apgailestavimą, esą šiandien Savivaldybė „neturi tam finansinių išteklių bei techninių galimybių ir mano, kad vaizdo kamerų valdymas turi būti vienose rankose (t. y. Savivaldybės, – red.)“. Be to, meras akcentavo, kad vaizdo kameras Savivaldybės patalpose stebi tam apmokytas žmogus, turintis šioje srityje penkerių metų stažą, todėl visi policijos paklausimai ar kita informacija yra operatyviai fiksuojami, įrašomi ir išsiunčiami.
Telšių AVPK viršininkas Remigijus Rudminas „Telšių ŽINIOMS“ nesiėmė komentuoti Savivaldybės vadovų sprendimo palikti vaizdo kamerų valdymą Savivaldybės rankose. Tačiau pripažino, jog dabar pasirinktas metodas nėra toks efektyvus, koks buvo iki pernai rudens. Esą anksčiau „Soneimos“ darbuotojai kameras valdė policijos komisariato patalpose ir esant reikalui pareigūnai bet kuriuo metu galėjo jų paprašyti vaizdą pritraukti, pasekti, kuria linkme nuėjo įtariamasis ir pan. „Dabar, jeigu matome Kelių eismo taisyklių pažeidimą, negalime pritraukti vaizdo ir užfiksuoti transporto priemonės valstybinių numerių. Arba buvo įvykdytas vandalizmas – neturime galimybės operatyviai per kameras pasekti, kur link nuėjo įtariamasis, kol į vietą nuvyks policijos ekipažas ir t. t., – „Telšių ŽINIOMS“ teigė R. Rudminas. – Be to, yra laiko tarpas, kai Savivaldybėje prie kamerų valdymo niekas nesėdi. Reikia pripažinti, kad Telšių miesto gatvių ir viešųjų erdvių stebėjimo vaizdo kameromis sistema šiandien nėra efektyviai naudojama.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Motuzas taip pat įsitikinęs, jog Savivaldybės pasirinktas miesto stebėjimo būdas yra neefektyvus. „Vaizdo peržiūros sistema policijos komisariate įrengta operatyvaus valdymo padalinyje. Tarkime, budintis pareigūnas pastebi, jog mieste daroma galimai nusikalstama veika ar pažeidimas. Norėdamas, kad būtų pritrauktas vaizdas ar pasukta vaizdo kamera ir užfiksuotas nusikaltėlis ar pažeidėjas, pareigūnas turi skambinti į Savivaldybę, kad ten sėdintis ir kameras valdantis žmogus tai padarytų… – mintimis su „Telšių ŽINIOMIS“ dalijosi S. Motuzas. – Kitas dalykas – asmuo, Savivaldybėje valdantis vaizdo kameras, dirba įprastu darbo grafiku. Tad jeigu pažeidimas daromas po 17 val., nei kam priskambinsi, nei kas tau tą kamerą galės pasukti. Bus tik vaizdo įrašas. Bet kas iš jo, jeigu buvo filmuota priešinga įvykdyto nusikaltimo vietos pusė.“
Su Tarybos nario S. Motuzo ir Telšių AVPK viršininko R. Rudmino žodžiais kategoriškai nesutiko Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Artūras Stirbys. Pasak jo, policijos pareigūnams buvo sudaryta galimybė stebėti miesto vaizdo kamerų vaizdo transliavimą esamu laiku: „Tai, ką mes Savivaldybėje matome patys, mato ir policijos pareigūnai. Pastatėme monitorių budėtojui po pat nosimi. R. Rudminas labai susireikšmino… Anksčiau iš viso niekas policijoje nekreipdavo dėmesio į kamerų stebėjimą. Nors tai ir buvo daroma komisariato patalpose, bet visai kitame pastato gale. Nepamenu, kad per 2018–2019 m. laikotarpį kameros būtų užfiksavusios nors vieną nusikalstamą veiką. Apie kokius nusikaltimus mes kalbame?“
S. Stirbio teigimu, tuo laiku, kai nėra Savivaldybėje kameras stebinčio ir valdančio žmogaus, jos vis tiek veikia. Vaizdas įrašinėjamas. Dauguma kamerų yra užprogramuotos aplinką filmuoti panoraminiu būdu, pritraukiant vaizdą prie tam tikrų probleminių vietų. O įrašai laikomi nuo 2 iki 3 savaičių.
„O Tarybos nario S. Motuzo nuomonė yra subjektyvi. Priminsiu, kad sprendimui – miesto vaizdo stebėjimo kameras valdyti pačiai Savivaldybei – pritarė dauguma Telšių rajono savivaldybės tarybos narių. Be to, dauguma šalies savivaldybių taiko būtent tokį stebėjimo metodą kaip ir mes“, – aiškino A. Stirbys.
Paklaustas apie priimtą Tarybos sprendimą S. Motuzas supyko, esą A. Stirbys klaidina visuomenę. „Taryba niekada nebalsavo, kokiu būdu veiks kameros, o tik pritarė, kad jas reikia atnaujinti, ir skyrė finansavimą. Visus kitus sprendimus priėmė administracija, – kalbėjo S. Motuzas. – Tarybai pristatant kamerų veikimo principus, buvo paminėti Kėdainiai, Klaipėda – savivaldybės, kuriose panašios sistemos veikia. Ir nereikia meluoti, kad kituose miestuose kamerų valdymas panašus. Aš asmeniškai buvau nuvykęs į Klaipėdą: uostamiesčio Savivaldybė skyrė finansavimą ir viską įrengė policijos komisariato pastate. 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę kameras Klaipėdoje kontroliuoja policija. Taip turėtų būti ir pas mus – Telšiuose, nes, neduok Dieve, kada šiuo darbu pradeda užsiimti politikai ir dar buvę policininkai.“