Tryškių seniūnas Antanas Jokubauskis: „Norisi, kad miestelis būtų gyvas ir klestintis“

Keturis mėnesius Tryškių seniūnijai vadovauja naujas seniūnas – Antanas Jokubauskis. Nuo pat vaikystės čia gyvenantis tryškiškis puikiai pažįsta miestelio bendruomenę ir žino gyventojų poreikius, todėl tikisi, kad einant seniūno pareigas Tryškiai pagyvės.
Seniūnijos vadovas pristatė, kokie darbai planuojami ir kokie pokyčiai laukia miestelio gyventojų įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.
Monika GIRDVAINĖ
Tikisi pokyčių
59-erių A. Jokubauskis – savivaldoje naujas žmogus. Tryškiškis 20 metų, iki 2015-ųjų, dirbo administracinio pobūdžio darbą Krašto apsaugos ministerijoje. Prieš penkerius metus išleistas į atsargą vyras laiką leido gimtuosiuose Tryškiuose, niekur nedirbo.
„Gyvendamas Tryškiuose ir matydamas čionykščių žmonių problemas ir aktualijas, supratau, kad aš galiu kažką gero nuveikti jų labui. Norisi kažkokių permainų, iniciatyvų, tad manau, kad galiu pasitarnauti kraštiečiams. Mano noras pradedant dirbti čia būtent toks ir buvo. Jeigu nematyčiau, ką čia būtų galima nuveikti ir pakeisti, į šias pareigas tikrai nebūčiau ėjęs. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje daug bendravau su žmonėmis, dažnai dalyvaudavau įvairiuose kursuose, mokymuose, tad sukaupta patirtis yra naudinga dirbant seniūnu“, – teigia A. Jokubauskis.
Pašnekovas pripažįsta, kad nors visą savo gyvenimą ir praleido Tryškiuose, daug reikalų seniūnijoje neturėdavo. Tad ir įsivaizdavimas apie seniūno darbą prieš pradedant eiti šias pareigas buvo kiek kitoks, negu pradėjus dirbti.
„Supratau darbo specifiką, bet tikrai negalvojau, kad čia tiek daug darbo. Tryškių seniūnija iš rajono kaimo seniūnijų yra antra pagal didumą, tad jeigu esi iniciatyvus, nori kažką daryti, tai darbo netrūksta. Darbo yra netgi daugiau, negu trunka darbo valandos“, – tikina A. Jokubauskis.
Planuojami projektai
Seniūno teigimu, kiekvienais metais Tryškių seniūnijoje vyksta teigiami pokyčiai ir permainos įvairiose srityse. Greitai Tryškiuose bus pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu bus atnaujintos viešosios erdvės.
A. Jokubauskio pasakojimu, per pirmąjį etapą bus visiškai sutvarkyta Šviesos gatvė. Atnaujinta kelio danga, šaligatviai, apšvietimas. Kapitalinis remontas laukia ir Turgaus aikštės. Taip pat planuojama sutvarkyti prie Virvytės upės esančias viešąsias erdves: aikštelę, prieplauką.
Šio projekto antrojo etapo metu bus atliekamas kapitalinis Lazdynų Pelėdos gatvės nuo mokyklos iki 73-iojo namo remontas ir Stoties gatvės kapitalinis remontas. Pastarojoje gatvėje žadama atnaujinti lietaus nuotekų tinklus, šaligatvius, apšvietimą.
„Kitas didelis šių metų projektas – seniūnijos pastato išorės atnaujinimas. Pastatas šešis dešimtmečius nuo jo pastatymo nėra renovuotas, pakeista tik dalis langų. Patalpas sunku prišildyti, todėl numatoma keisti pastato šildymo sistemą į modernią, sąnaudas taupančią, draugišką aplinkai. Bus sutaupoma lėšų, nes nebereikės kūrikų etatų“, – apie ateities planus kalbėjo seniūnijos vadovas.
Jis taip pat informavo, kad seniūnijos teritorijoje planuojama pastatyti vėjo jėgainių parką. Vėjo jėgainių statytojai žada investuoti į miestelio infrastruktūrą, nutiesti kelius. Artimiausiu metu investuotojai atvyks į seniūniją pristatyti projekto, tad seniūnas visus gyventojus kviečia dalyvauti pristatyme.
Svarbiausia – ūkiškumas
Tryškių seniūnas džiaugiasi puikia seniūnijoje dirbančių specialistų komanda. Šiuo metu seniūnijoje darbuojasi 11 žmonių. Seniūnui talkina vyresnioji specialistė Gražina Kražauskienė, specialistai Vilija Karbutavičienė, Gražvidas Strikauskis, socialinio darbo organizatorė Regina Labanauskienė, socialinių išmokų specialistė Nijolė Vozgirdienė bei penki darbuotojai, atliekantys ūkio darbus.
„Labai svarbūs seniūnijos veiklos prioritetai – ūkiškumas, taupumas, racionalumas. Daug darbų stengiamės atlikti savo jėgomis. Už sutaupytas seniūnijos lėšas neseniai nupirktas traktorius su frontaliniu krautuvu. Viešajame aukcione pardavėme nebetinkamą naudoti ekskavatorių, o už gautas lėšas planuojame įsigyti traktoriaus priekabą. Šie pirkiniai padės atliekant įvairius darbus seniūnijoje“, – neabejoja pašnekovas.
Seniūnas pranešė, kad nuo šių metų socialinės darbuotojos Rimantė Petkevičienė ir Raimonda Vielienė priklauso nebe seniūnijai, o Socialinių paslaugų centrui.
„Būtina pabrėžti, kad nors struktūrinių pasikeitimų ir buvo, tos pačios darbuotojos seniūnijos gyventojams teikia tas pačias paslaugas. Pasikeitė tik pavaldumas, tačiau paslaugų kokybė nenukentėjo“, – pridūrė seniūnijos vadovas.
Glaudus ryšys
A. Jokubauskis džiaugiasi, kad seniūnija palaiko glaudų ryšį su Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos, Tryškių kultūros centro, bibliotekos, Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojais.
„Žmonių problemas ir pageidavimus man labai padeda išgirsti seniūnaičiai. Glaudžiai bendradarbiaujame su jais. Praėjusių metų rudenį visų penkių seniūnaitijų seniūnaičiai buvo perrinkti antrai kadencijai. Tai rodo, kad jie dirba tinkamai ir gyventojai jais pasitiki“, – įsitikinęs seniūnijos vadovas.
Tryškių seniūnaičiais išrinkti Levonida Navickienė, Dalia Buivydienė, Vytautas Vitkauskas, Duseikių seniūnaite – Irena Rubežienė, o Ubiškės seniūnaite – Laimutė Barčiuvienė.
Darnus darbas vyksta ir su Tryškių miestelio bendruomenės pirmininke A. Simonavičiene ir Ubiškės kaimo bendruomenės pirmininke L. Šiušiene.
Kylančios problemos
Kaip ir daugelyje kitų seniūnijų, Tryškiuose itin opi šiukšlinimo problema: prie plėtros konteinerių gyventojai suverčia padangas, čiužinius, pravažiuojantieji iškrato šiukšles tiesiog laukuose.
Seniūnas informavo, kad Tryškiuose, Telšių gatvėje, jau baigiama įrengti „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, kuri turėtų pradėti veikti šių metų kovą.
Viliamasi, kad atidarius tokią aikštelę viešosios erdvės taps švaresnės.
Kita problema – Tryškiuose daug apleistų sodybų, kurių savininkai išvykę. Seniūnijos darbuotojams neretai tenka ieškoti gyventojų, skambinti jiems ir prašyti, kad jie bent minimaliai aptvarkytų sodybų aplinką, nupjautų žolę, išpjautų krūmus.
„Tenka pripažinti, kad seniūnijoje turime nemažai socialinėje atskirtyje gyvenančių žmonių. Tokiems gyventojams, kiek galime, stengiamės padėti, integruoti juos į visuomenę, bet reikalingas ir jų pačių noras. Juk per prievartą nieko nepadarysi. Aš su pagarba žiūriu į socialines darbuotojas, randančias kalbą su kiekvienu žmogumi ir gebančias išspręsti jų problemas. Gaila man tokių žmonių. Aišku, kaimuose yra ir daug šviesuolių, bet ta socialinė atskirtis yra – rankos per trumpos iš esmės pakeisti tokius procesus“, – apie problemas kalbėjo A. Jokubauskis.