Gyvūnų ir gyvenimo džiaugsmo turtingas Elenos ir Vytauto Baliutavičių kiemas

Luokėje gyvenantys ūkininkai Elena ir Vytautas Baliutavičiai 2012 metais įsigijo plyno lauko žemės plotą šalia miestelio esančiame Kulšikų kaime. Darbščių šeimininkų puoselėjama valda netruko tapti seniūnijos puošmena. Pro šalį pravažiuojantys net stabteli pasigėrėti čia besiganančių gyvūnų ir klegančių paukščių įvairove. Žmonės vienas kito klausinėja: ar čia tik nesikuria koks naujas zoologijos sodas?
Aurelija SERVIENĖ
Dirba visa šeima
2012 m. Kulšikų kaime pirmiausia buvo pastatyti ūkiniai pastatai, garažas, namas. Netrukus valdą papildė gyvūnų aptvarai, buvo iškastas didelis tvenkinys, teritoriją papuošė augalai ir akmenys. Visą grožį sodyboje kuria patys šeimininkai, jiems gelbsti sūnūs Simonas ir Vaidas. Viskas, kas šiandien sukurta, yra visos šeimos indėlis.
Elena juokauja, jog per darbų gausą mažai kada su vyru bespėjantys pasidžiaugti savo sodyba ir gyvūnais, kurių ūkyje visa gausybė. Būrys triušių slepiasi Vytauto padarytuose nameliuose. Šalia klega pulkas paukščių: antys, žąsys, įvairios dekoratyvinės vištos, ryškiaspalviai povai ir kt. Aptvare ganosi danieliai, alpakos, ožkos, asilas ir poniai.
Vytautas juokauja: „Kas Rietavo turguje – tas ir pas mane.“
Kaimo žmonės
Vytautas ir Elena – kaimo žmonės, gimę ir užaugę netoli Luokės, todėl apie gyvenimą mieste niekada nesvarstė. Darbščių luokiškių ūkyje – 100 galvijų. Nors šiandien pieno ir mėsos supirkimo kainos nedidelės, tačiau Vytautas ne iš tų žmonių, kad skųstųsi: „Man kaip ūkininkui nėra jokios bėdos. Kol visi tik dejuoja, reiktų pasižiūrėti, kas pasaulyje dedasi, kokių nelaimių vyksta, kiek žmonių su negalia, be namų palieka.“
Baliutavičių ūkis visiškai aprūpintas technika ūkio darbams nudirbti: traktorius, kombainas, presas ir kt. Jokių paramų ūkininkas sako nesiekiantis – nepatinka įsipareigoti. Ką šiandien turi, visko pakanka.
„Dirbame labai daug, nuo ketvirtos ryto iki sutemos, namo grįžtame apie 22 valandą. Diena ilga, o ir darbų daug. Neseniai žymėjau kalendoriuje savo darbo dienas. Įsivaizduokite, pusę metų dirbau diena iš dienos, tik paskui jau akys merktis pradėjo, tai dvi laisvas pasiėmiau“, – juokėsi šeimininkas.
Gyvūnų įvairovė
Sodyboje – gausus būrys gyvūnų ir paukščių. Vytautas tikina, jog visų jų vadas – gražuolis asilas. Jis itin gero charakterio. Juo galima joti, glostyti – žmonių nesibaido. Įdomi ir jo atsiradimo šiame ūkyje istorija. Kažkada seniūnijoje gimė idėja Luokės centre įrengti gyvą prakartėlę. Beveik visus reikalingus gyvūnus – avis, arkliuką, triušius, paukščius – pavyko surinkti, tik asilo trūko. Ir taip pasitaikė, jog Vytautas tąkart per radiją išgirdo skelbimą apie Kretingoje parduodamą asilą.
„Sumokėjau už asilą 1 000 litų, įsikėliau jį į autobusiuką ir parlėkėme į Luokę“, – prisiminė pašnekovas.

Kartu su draugišku asilu viename aptvare ganosi gražuoliai devyni danieliai ir dvi ožkelės. Čia pat ir kitos dvi ūkio puošmenos – alpakos. Mūsų rajone, ko gero, jos vienintelės! Nepigūs šie gyvūnai, už abu patinus luokiškiai paklojo du tūkstančius eurų. Gyvena jie lauke, yra labai tvarkingi, vertinami už šiltą vilną. Jiems prižiūrėti – nukirpti nagus ir vilną bei išvalyti dantis – Vytautas samdo specialistą, kuris atvyksta į vietą ir viskuo profesionaliai pasirūpina. Elena atvirauja, jog dar nesugalvojusi, kur panaudos nukirptą alpakų vilną.

Bėdojo luokiškiai, jog paukščių būrį jiems dažnai praretina plėšrūnai. Vieni atakuoja iš dangaus, kiti puola pažemiais. „Lapės pagal aptvarus urvus išrausia, ir, žiūrėk, kokios vištelės jau ir nebėra. Būna, kad ir vanagai nesnaudžia – nuneša. Gandrai, ir tie į mažuosius triušiukus nusitaikė“, – piktinosi V. Baliutavičius.
Kitame aptvare du poniai ganosi. Vienas jų ypač žavus, mažiukas, vos 50 cm ūgio, kitas didesnis – 90 cm.
Svajoja Vytautas ūkį papildyti dar vienu paukščiu – stručiu, tačiau kol kas laukia žmonos Elenos pritarimo.