Elektriniai dviračiai laiškininkams atvežė ne tik gerų pokyčių

Gegužės pradžioje Lietuvos pašto darbuotojams, tarp jų ir telšiškiams laiškanešiams, įteikti nauji elektriniai dviračiai. Atrodytų, taip modernizuojant pašto veiklą laiškininkų darbas turėjo gerokai palengvėti, tačiau yra ir kita medalio pusė – padidėjo darbuotojų krūviai, daliai paštininkų teko išeiti iš darbo.
Monika GIRDVAINĖ
Telšiams – 8 dviračiai
Gegužės 7-ąją į Telšių miesto gatves išriedėjo aštuoni elektriniai dviračiai. Kiekvienam laiškininkui paskirtas asmeninis dviratis, kuris yra pritaikytas jo ūgiui ir svoriui. Laiškanešiai taip pat gavo dviratininko šalmus, atšvaitus, išklausė specialius dviračio eksploatacijos ir saugaus eismo kursus.
„Elektriniai dviračiai skirti miesto ar miestelių teritorijoje dirbantiems laiškininkams, kurie anksčiau korespondenciją nešiodavo pėsčiomis. Taip sumažinamas darbuotojų fizinis krūvis, nes per dieną nešant pilną krepšį tenka aplankyti nuo 180 iki 320 klientų adresų, pagreitėja siuntų ir korespondencijos pristatymo klientams procesas.
Be to, išmani transporto priemonė reikalauja daug mažiau fizinių pastangų minant įkalne ar sunkiau išvažiuojamais keliais“, – apie elektrinių dviračių privalumus kalbėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. Pašnekovė pridūrė, kad rajono vietovėse dirba pašto mobilūs laiškininkai, kurie korespondenciją ir siuntinius išvežioja automobiliais, tad jiems dviračiai nesuteikti.
Mažiau darbuotojų – didesni krūviai
Akivaizdu, kad nuvažiuoti dviračiu įprastai galima daugiau, nei per tą patį laiką nueiti pėsčiomis, todėl, anot V. Budrienės, suteikus modernią transporto priemonę ir paskaičiavus, kokią teritoriją su ja galima aplankyti per darbo dieną, buvo peržiūrėtos ir iš naujo suformuotos laiškininkų aptarnaujamos apylinkės.
„Dėl šio pokyčio kai kuriems darbuotojams buvo padidinti etatai, o tai reiškia – ir atlyginimai“, – sakė departamento vadovė.
Ji pripažino, kad modernizuojant pašto veiklą sumažėjo ir darbuotojų skaičius. Iš Telšių centriniame pašte dirbusių penkiolikos laiškanešių, korespondenciją pristačiusių pėsčiomis, šiuo metu yra likę tik aštuoni. Pašnekovės teigimu, dalis vyresnių darbuotojų iš darbo pasitraukė neva bijodami naujovių, kiti išėjo į pensiją.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad 43 proc. visų Lietuvos pašto darbuotojų dirba ne visu etatu, tad įmonės tikslas – stambinti etatus ir modernizuoti darbo priemones, kad darbuotojai uždirbtų daugiau ir jiems būtų patogiau“, – situaciją komentavo pašto atstovė.
Spauda vėluoja dėl per didelio siuntinių skaičiaus?
„Telšių ŽINIŲ“ redakcija neretai sulaukia skaitytojų skundų, kad laikraščiai gyventojus pasiekia per vėlai, kartais visai nepasiekia. V. Budrienė, atsakydama į klausimą, dėl ko susiduriama su šia problema, kai, atrodytų, modernizuojant pašto veiklą viskas turėtų būti sklandžiau nei anksčiau, tvirtino, kad situaciją apsunkina dideli smulkių siuntų kiekiai.
„Prenumeruojama spauda – prioritetas, tačiau, lyginant su ankstesniais metais, kai elektroninė komercija taip neklestėjo, dabar, be kasdienio leidinio ar reto svečio – laiško, laiškininkai daugiausia pristato įvairius smulkius siuntinius. Siuntų kiekiai kasmet didėja, laiškininko krepšys sunkėja, jame daiktų apimtys didėja, todėl natūraliai telpa mažiau korespondencijos ir laiškininkas turi kelis kartus sugrįžti į savo pašto skyrių jo pasipildyti. Užtrukus su siuntiniais pas vieną klientą, pailgėja laikraščio pristatymas jo kaimynui“, – kalbėjo V. Budrienė. Moteris informavo, kad per 2018 m. Lietuvos paštas pristatė 13 mln. siuntinių ir 44 mln. laiškų.
Pašnekovė įsitikinusi, kad jei nebūtų įgyvendinami išmanūs sprendimai (planšetės ir elektriniai dviračiai laiškininkams, nuolat atnaujinamos modernios IT sistemos ir duomenų bazės, kuriose kaupiama informacija apie siuntinius ir jų gavėjus), korespondencijos ir siuntinių pristatymo procesai būtų kur kas ilgesni.