STT veiklos ataskaita: savivalda išlieka viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje

Balandžio pabaigoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2018 metų veiklos ataskaita.
STT 2018 m. pagrindiniai veiklos rezultatai rodo, kad daugiausia dėmesio buvo sutelkta atskleidžiant ir išaiškinant sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, tiriant korupcijos situaciją mūsų šalies savivaldybėse. Taip pat analizuotos tendencijos ir priežastys, dėl kurių savivalda išlieka viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje.
„Nors STT ataskaitoje miestų ir rajonų savivaldybės įvardijamos kaip vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje, Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovai ir tarybos nariai taip nemano. Kova su korupcija čia nevykdoma arba tik imituojama kova su „nesančia“ blogybe“, – teigia Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius.
Dėmesys korupcijos rizikoms savivaldoje
Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos ataskaitoje pažymima, kad 37 proc. visų 2018 metais šios valstybės teisėsaugos įstaigos pradėtų ikiteisminių tyrimų yra susiję su galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis vietos savivaldoje. Pernai STT 14 savivaldybių pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, kuriuose nustatytos 128 nusikalstamos veikos, įtarimai pareikšti 99 asmenims, iš kurių 13 užima aukštas pareigas savivaldybėse. STT nurodė, jog net pusė ikiteisminių tyrimų savivaldoje pradėta įtariant, kad korupciniai nusikaltimai buvo padaryti siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus.
2018 m. tirtos 67 savivaldos srityje galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su viešųjų pirkimų organizavimu, vykdymu, kontrole ir priežiūra, 48 veikos – su viešųjų ir administracinių paslaugų teikimu, kontrole ir priežiūra.
STT išanalizavo, kad pagrindinės korupcijos paplitimo priežastys savivaldos srityje yra nepotizmas, politizacija ir interesų konfliktai.
STT duomenimis, vidutinis nepotizmo rizikos intensyvumas Lietuvos savivaldybių administracijose siekia 18 proc., ir kas penktas savivaldybės administracijos darbuotojas yra susijęs giminystės ryšiais, o 25 Lietuvos savivaldybių administracijose šis rodiklis viršija vidurkį. 2019 m. atlikus pakartotinę analizę matyti, kad šis rodiklis išaugo 34 (57 proc.) Lietuvos savivaldybių administracijose.
Kalbant apie interesų konfliktų rizikas, pažymėtina, kad 12 proc. savivaldybių viešųjų pirkimų laimėtojų, teikusių paramą savivaldybėms, atiteko trečdalis viešųjų pirkimų vertės – 483,3 mln. Eur. Nustatyta, kad 10 iš 15 savivaldybių, kuriose paramą teikusiems viešųjų pirkimų laimėtojams atiteko daugiau kaip pusė visų pirkimų vertės, būdingas aukštesnis nei vidutinis nepotizmo rizikos intensyvumas.
STT 2018 m. nustatė 380 nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, baigė 65 ikiteisminius tyrimus, pareiškė įtarimus 217 asmenų.
A. Bacevičius: „Kova su korupcija sujauktų Savivaldybės ramią ir sočią kasdienybę“
Telšių rajono savivaldybės tarybos nario A. Bacevičiaus teigimu, STT atlikto tyrimo ataskaitoje miestų ir rajonų savivaldybės yra įvardijamos kaip vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. „Tačiau Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovai ir tarybos nariai taip nemano. Kova su korupcija čia nevykdoma arba tik imituojama kova su „nesančia“ blogybe, – įsitikinęs politikas. – Daugelis Telšių rajono savivaldybės tarybos narių, jų šeimos nariai yra glaudžiai susiję su Savivaldybe, jos biudžetu ir valgo iš to duoną. Turbūt pastarieji supranta, kad kai kurios jų pajamos ne visai legalios, bet jų pietų stalas gausus, negi kovosi su „kažkokia“ korupcija ir atimsi iš savo šeimos pragyvenimo šaltinį ar pietų desertą?“
Anot A. Bacevičiaus, net po visos eilės Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovų sulaikymo, įtarimų jiems korupcine veikla pateikimo Savivaldybėje jokio teigiamo „judesio“ neįvyko: „Lyg nieko nebūtų buvę. Tarsi eilinis įvykis, nesukėlęs niekieno dėmesio… Po STT Telšių rajono savivaldybės bendrovių veiklos atliktos analizės ir išvados pateikimo Savivaldybės administracijos vadovams irgi jokių veiksmų nevyko. STT pareigūnai aiškiai įvardijo padidintos korupcijos rizikos sritis Telšių rajono savivaldybėje, įvardijo konkrečias pavardes pareigūnų, verslininkų ir kitų veikėjų, kurių veiklą reikėtų stebėti ir vertinti, tačiau ir šį kartą Savivaldybės vadovai nekreipė dėmesio į STT pareigūnų pastabas. Raštu kreipiausi į Telšių rajono savivaldybės Antikorupcijos komisiją, kad ji pradėtų tyrimą dėl stambaus masto korupcijos Telšių rajono savivaldybėje. Ir ką? Ogi nieko. Antikorupcijos komisija, vadovaujama liberalės Jolantos Rupeikienės, net nepradėjo tyrimo… Nenuostabu, kad J. Rupeikienė nenori nieko girdėti apie korupciją, juk jos partijos kolegos, partijos lyderiai turi didelių problemų su teisėtvarka, patys yra kaltinami korupciniais nusikaltimais.“
A. Bacevičius tvirtino esąs įsitikinęs, kad Telšių rajono savivaldybė negali ir nenori skaidriai dirbti, ir tai jau tapo norma bei jos vizitine kortele. „O kova su korupcija sujauktų jos ramią, sočią kasdienybę, – kalbėjo politikas. – Dauguma Savivaldybės tarybos narių veržėsi į valdžią ne tam, kad įvestų savo gimtajame mieste tvarką, o tam, kad pagerintų savo, savo artimųjų asmeninę gerovę. Vargas Telšiams…“
Tačiau, pašnekovo manymu, po didelį atgarsį visuomenėje sukėlusių įvykių, po virtinės areštų Savivaldybėje, politinės krizės Savivaldybės taryboje visuomenė vis dėlto išreiškė nepasitikėjimą rajono vadovu ir „savivaldos rinkimuose nušlavė buvusį merą Petrą Kuiziną iš posto“. „P. Kuizinas gavo, ko nusipelnė. Mero rinkimus laimėjo Kęstutis Gusarovas. Pastarasis irgi ne naujokas, ne pirmą dešimtmetį politikoje ir valdžioje, daugelį metų ėjo aukštas pareigas Telšių rajono savivaldybėje. Ar K. Gusarovas kada nors kovojo su korupcija? Niekada. Peršasi išvada, kad kovotojai visuomenėje nėra populiarūs. Tūnok kur nors tyliai, lauk savo valandos ir… gal sulauksi. Net savo inauguracinėje kalboje naujasis meras nė vienu žodžiu neužsiminė apie visuomenės vėžį – korupciją, lyg tai būtų nereikšminga tema, lyg mūsų neliestų. Kalbėjo apie gražėjančias viešąsias erdves, ragino pamiršti politines ir asmenines ambicijas, kvietė vienytis. Klausydamasis K. Gusarovo nenorom prisiminiau animacinį filmuką iš vaikystės apie katiną Leopoldą ir jo garsiąją frazę: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, – savo nuomonę išdėstė politikas.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.