Jokūbas Juškevičius: „Smagiausia dainuoti tam, kas tavęs klausosi“

Telšiškį Jokūbą Juškevičių turbūt pažįsta ne vienas Telšių gyventojas, o jei nepažįsta, tai jo balsą tikrai yra girdėjęs. Kone kas vakarą jo giedamos giesmės skamba Mažojoje bažnytėlėje. Vaikinas – aktyvus Telšių kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Mastis“ narys ir miesto renginių dalyvis.
Šiuo metu Jokūbas dirba Telšių vyskupijos jaunimo centre – užsiima jaunimo sielovada, organizuoja bažnyčios jaunimui renginius, ragina ieškoti tikrųjų vertybių ir priartėti prie bažnyčios ir Dievo.
„Dievas yra tau parinkęs kelią ir jis tave veda. Tu tik pasitikėk juo ir eik“, – įsitikinęs J. Juškevičius.
Aurelija SERVIENĖ
Darbas su jaunimu
J. Juškevičius pernai baigė dvylika klasių V. Borisevičiaus gimnazijoje ir ketino rinktis dainavimo specialybę. Tačiau nuvykęs į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stojamuosius egzaminus, savo planus pakeitė. Persigalvojo ir grįžo namo. „Tiesiog kažkas patraukė tuomet mane nestoti. Turėjau viską apsvarstyti širdyje, tad nedariau skuboto sprendimo, bet dėl to visai nesigailiu. Šie metai man davė ir, tikiu, dar duos daug gerų vaisių“, – sakė pašnekovas. Visus šiuos metus jis aktyviai dirba su jaunimu – Telšių vyskupijos jaunimo centre organizuoja renginius jaunimui.
„Daugiausia mano veikloje viskas sukasi apie jaunimo sielovadą, apie tai, kaip jaunimą pritraukti prie bažnyčios, kad ten jų poreikiai būtų patenkinti. Patikėkite, kiek daug gražaus jaunimo suvažiuoja į mūsų renginius, vos talpiname. Džiugina tai, jog tokio jaunimo vis daugėja. Ateina tokie laikai, kada jaunimas pradeda ieškoti tikrų dalykų, pradeda ieškoti Dievo, kuris keičia gyvenimus. Apskritai dabar dauguma žmonių yra susikoncentravę ieškoti kažko tikresnio, o bažnyčia, manau, yra vienas tokių kelių, kur jie gali rasti daug išminties. Dievas yra tikras. Jis nori su kiekvienu iš mūsų turėti asmeninį santykį, ir jaunam žmogui tas yra labai svarbu“, – tikino pašnekovas.
Bažnyčioje yra gera
Jokūbas pasakojo, kad bažnyčia jo gyvenime atsirado savaime. Visa jo šeima yra tikinti ir nuo pat mažumės kartu vedėsi į bažnyčią. „Čia turbūt viskas priklauso nuo tėvų. Jei tave veda ta kryptimi, paskui tu pats natūraliai ten eini“, – svarstė telšiškis. Kai iš Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos perėjo į Telšių Vincento Borisevičiaus gimnaziją, jo noras būti arčiau bažnyčios dar labiau sustiprėjo. „Ten yra gera… Pati bendruomenė – kaip šeima – jautiesi ten reikalingas“, – kalbėjo vaikinas.
Jokūbas įsitikinęs, kad bažnyčioje kiekvienas mūsų gali būti išskirtinis, gali parodyti tai, ką jis moka: nori groti – grok, nori giedoti – giedok, nori skaityti – skaityk skaitinius arba organizuok jaunimui žygius ir kt. „Viską, ką tu sugebi, bažnyčioje tu gali tai įgalinti. Todėl visa tai jaunimui yra kartu ir veikla, ir gyvenimo kelias“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Sunkumai užgrūdina žmogų
J. Juškevičius yra baigęs Telšių muzikos mokyklą – fortepijono specialybę. O vokalo jį moko (jo talentą pirmoji ir pastebėjusi) Ernesta Dargužienė. „Negaliu išskirti, kam man labiausiai patinka dainuoti. Gal jaunimui, nes jie patys tuo užsidega. O gal bočiams, nes jie tavimi labai džiaugiasi. Negaliu išskirti… Turbūt smagiausia dainuoti tam, kas tavęs klausosi“, – pasakojo vaikinas.
Savo aktyvioje veikloje Jokūbas sulaukiantis labai daug palaikymo. Tai – šeima, draugai, kolegos, bažnyčios bendruomenė ir kt. „Manau, jog kiekvienas mūsų turime vienas kitą palaikyti, nes tada ir žmogus vienišas nesijaučia.“
Gyvenime kartais visko nutinka – džiaugsmus keičia sunkumai ir atvirkščiai. Tai, kaip sakė Jokūbas, žmogų turbūt tik užgrūdina: „Didžiausia bėda, kai tą sunkumą reikia priimti. Tada pradedi galvoti: už ką, kodėl man? Svarbiausia – tai priimti ir susitaikyti, kad tai yra tavęs išbandymas, kuris tik dar labiau tave sustiprins.“
Yra patriotas
Jokūbas jau kelinti metai, paragintas vadovės E. Dargužienės, dainuoja Telšių kultūros centro dainų ir šokių ansamblyje „Mastis“. „Aš esu patriotas. Mūsų tautos šventės, dainų šventės – tai nuostabiausias dalykas, kuris gali nutikti. Tokie masiniai lietuvių susibūrimai griebia už širdies. Jų dabar labai trūksta. Pamiršome būti dėkingi už Laisvę, už Lietuvą, kurią turime ir patys kuriame, kad Vienybė žydėtų!“ – tvirtino telšiškis.