K. Donelaičio žodžiai: „Kiekvienam daryti gera savo darbu ir žodžiu“, – tai pagrindinis Nevarėnų moterų veiklos šūkis.
15 metų – lyg ir ne tiek daug, bet tai gražus jubiliejus, todėl jam ruošdamosi tiesiog norėjome, kad kuo daugiau moterų ir vyrų apie jį sužinotų. Nusprendėme, kad reikėtų organizuoti darbštuolių nevarėniškių darbelių parodą. Šiandien galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų sumanymas pavyko. Esame labai dėkingos toms moterims, kurios pasidalijo savo sukurtu grožiu su visais.
Pirmiausia, labai noriu padėkoti senutei Aleksandrai Kiršienei, kuri atvėrė savo kraičio skrynią ir davė parodai savo siuvinėtus darbelius bei kraičio audinius, kuriuos dar prieš vestuves jai buvo nuaudusi audėja Ieva Vilkienė (1895–1976).
Mokytoja Julija Juškienė padovanojo savo sesers siuvinėtą staltiesę, kilimėlį ir austinius audeklus.
Stanislava Prokopavičienė labai nuoširdžiai pasidalijo savo sukurtais darbeliais: servetėlėmis, kurpaitėmis, Velykų stalo viščiukais, siuvinėta staltiese, vąšeliu megzta staltiese, paklode su vąšeliu megztais mezginiais.
Užėjusios pas Kazimierą Černišovienę gėrėjomės jos darbštumu ir puikiais darbais, kuriuos ji mielai sutiko atnešti į parodėlę. Tai servetėlės, skara, apsiaustas.
Nuvykusios į Morkiškius pas Stanislavą Norvaišienę stebėjomės jos mezginių raštų įvairumu ir gausa. „Negaliu nemegzti, jei nebeturiu darbo, ardau ir vėl mezgu“, – juokėsi Stanislava ir mielai davė mums savo mezginius.
Aldona Norvilienė mielai sutiko savo skraistes eksponuoti parodoje, o Alvyda Kniurienė po parodos įsigijo vieną jos puikią skraistę.
Ina Vėlavičienė savo mezginėliais puošiasi ir puošia savo dukrytę. Džiaugiuosi, kad ji sutiko šiais darbais, jų raštais pasidalyti su kitais.
Mokytoja Danutė Baltrušaitienė sakė, kad šie darbeliai – jos žiemos darbai, vasara nėra kada.
Labai džiaugėmės, kad parodėlėje dalyvavo ir mergaitės iš Nevarėnų vidurinės mokyklos, mokytoja Vilma Brasaitė. Tai būsimos auksarankės Greta Piktužytė ir Inga Pagojutė iš 10 klasės. Jų darbeliai labai puošnūs. Dešimtokė Rosita Grigalauskaitė – būsima siuvėja, tikimės, kad ji ir toliau puoselės šį pomėgį.
Olgos Aldonos Irkinienės siuvinėti kryželiu paveikslai žavėjo visus vakaro dalyvius, o jos dukters Ingos Kikilienės megztos vaikiškos suknelės bei velti šalikai – kiekvienos moters svajonė.
Asta Rimkienė vakaronės dalyvius pradžiugino akvarelės darbais su Nevarėnų miestelio vaizdais, piešiniais tušu, kaligrafijos darbais.
Elena Mažeikienė į parodą atvežė savo muziejaus eksponatus: marškinius iš baltos drobės, kurie priklausė tremtinei, 12–13 m. keliavę kartu po tremtį. Susiuvinėti suadyti, sulopyti, rodantys ir moters taupumą, ir meilę lietuviškai dvasiai.
Parodos siurprizas – Vilijos Barauskienės darbai: puošnios suknelės, nuostabios skraistės. Įvairiomis progomis merginos ir moterys gali puoštis šiais puikiais gaminiais. Jos darbai pasiekia visus Lietuvos kampelius. Vilijos numegztomis suknelėmis puošiasi nuotakos ir užsienyje.
Po parodos šventė tęsėsi salėje. Vakaronę pradėjo Ieva Klevienė ir Adomas Jonkus, kurie suvaidino ištrauką iš spektaklio „Laimės formulė“. Moterų draugijos „Rėna“ įkūrėjoms Nevarėnų vidurinės mokyklos šokių kolektyvas „Toxic“ dovanojo šokį. Moksleivės seserys Gabrielė ir Inga Pagojutės, Sandra Kontrimaitė visoms moterims skyrė dainas. Puikiai šoko naujai susikūręs šokio kolektyvas „Asorti“ (vadovė Raimonda Padolskienė).
Draugiją šios sukakties proga atvyko pasveikinti Telšių savivaldybės atstovė Rasa Gustienė, Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Regina Chmieliauskienė ir kt.
Orginaliai moteris pasveikino „Bočių“ draugijos pirmininkas Silvijus Tendziagolskis, įteikdamas po portretą (tokių nuotraukų jos nebuvo mačiusios).
Ponia Eugenija padėkojo moterims už aktyvią veiklą, aktyviausioms įteikė po žydinčią gėlę. Vakaronė po sveikinimų tęsėsi dar ilgai.