Spalio mėnesį 55 šalies savivaldybės, tarp jų – ir Telšių rajono, pasirašė bendrą memorandumą su Kultūros ministerija, kad bendradarbiaus ir prisidės ženkliau didinant savivaldai pavaldžių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų darbo užmokestį. Dokumente valstybė ir savivaldybės įsipareigojo vienoda dalimi prisidėti prie algų didinimo. Vyriausybė kitais metais yra numačiusi skirti 3,5 mln. Eur atlyginimams kelti kultūros sektoriuje. Siekdama įgyvendinti duotus pažadus, Telšių rajono savivaldybė kitų metų biudžete kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui kelti turėtų numatyti papildomai 32 tūkst. Eur.
Seimo narys Valentinas Bukauskas pasirašytą memorandumą vadina niekiniu, mat dokumentas neturi jokios juridinės galios. Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai sako, kad apie pasirašytą memorandumą sužinojo tik iš žiniasklaidos. O parašą po memorandumu padėjęs Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas įžvelgia galimybę kitų metų biudžete numatyti lėšas ne tik kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui kelti, bet ir didinti algas kitų sričių specialistams.
Antanas NEKRAŠIUS
Pasirašytas memorandumas
Spalio mėnesį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su šalies savivaldybių vadovais, jų atstovais ir aptarė galimybes pakelti savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus bei paragino prisidėti prie ženklesnio darbo užmokesčio didinimo. Savivaldybių vadovai buvo pakviesti pasirašyti memorandumą, kuriuo deklaruojamas siekis per ateinančius trejus metus pakelti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus ir panaikinti atotrūkį nuo švietimo darbuotojų darbo užmokesčio. Šiame dokumente valstybė ir savivaldybės įsipareigoja vienoda dalimi prisidėti prie algų didinimo.
Vyriausybė kitais metais yra numačiusi skirti 3,5 mln. Eur atlyginimams kelti kultūros sektoriuje. Tačiau per daugelį metų susiformavusio didelio atlyginimų atotrūkio nuo kitų sričių darbuotojų neįmanoma įveikti iš karto, per vienerius metus. Ministro Pirmininko potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuri turės pateikti siūlymus, iš kokių šaltinių ir kaip darbo užmokesčio didinimą išdėlioti per trejus metus ir kokį teisinį reglamentavimą taikyti.
Telšių rajono savivaldybė – viena iš 55 šalies savivaldybių, kuri iš karto pasirašė bendrą memorandumą su Kultūros ministerija. Parašą mūsų Savivaldybės vardu padėjo Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas. Pritarti memorandumui ketina dar viena šalies savivaldybė, o dvi savivaldybės lauks tarybų sprendimo. Biržų ir Ignalinos savivaldybės ministerijai atsiuntė atsakymą, kad nepalaiko memorandumo ir neprisidės prie atlyginimų didinimo.
Su Tarybos nariais nederino
„Apie memorandumo pasirašymo faktą sužinojau tik iš žiniasklaidos, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vilija Bačionienė. – Savivaldybės tarybos nustatytoje tvarkoje „Dėl Telšių rajono savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos patvirtinimo“ memorandumai nėra minimi, taigi meras teisiškai neprivalėjo šio veiksmo derinti su Tarybos nariais. Kadangi tai gana aktualus klausimas, reikalaujantis platesnės diskusijos, manyčiau, būtų buvę žymiai demokratiškiau, tikslingiau bent informuoti Tarybos narius, o dar geriau – apsvarstyti memorandumą Tarybos komitetuose ir priimti bendrą su Taryba sprendimą.“
V. Bačionienė sakė, jog memorandumo nuostatos nukreiptos į tų savivaldybių biudžetus, kurie yra pertekliniai, o mūsų rajono, deja, deficitinis. Į klausimą, ar Telšių rajono savivaldybė bus pajėgi kitais metais prisiimti papildomą finansinę naštą, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė atsakė, jog memorandume numatytus finansinius įsipareigojimus reikės prisiimti. Esą prireiks tam tikro „laviravimo“ tarp įvairių Savivaldybės biudžeto finansuojamų sričių, nepažeidžiant teisingumo principo.
Mato grėsmes
„Seime pradėtas svarstyti kitų metų šalies biudžetas, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Seimo narys V. Bukauskas. – Kartu su juo pristatyta ir nauja tvarka, pagal kurią nuo kitų metų Vyriausybė nesiruošia visu 100 proc. kompensuoti savivaldybių nesurinkto rajono biudžeto, kaip buvo iki šiol, o tik 50 proc. Likusią dalį nesurinkto biudžeto plano turės padengti pačios savivaldybės iš savo lėšų. O tai kelia nerimą, nes kitų metų biudžeto planas yra dirbtinai „užaukštintas“ ir biudžeto surenkamumas bus išties sudėtingas.“ Žiūrint į tai, anot V. Bukausko, tarp Kultūros ministerijos ir savivaldybių pasirašytas memorandumas taip pat gali sukelti tam tikrą įtampą kitų metų savivaldybių biudžetuose: nes papildomas lėšas reikės numatyti sunkiai surenkamuose biudžetuose, kurių neįgyvendintą planą Vyriausybė kompensuos tik 50 proc.
„Be to, reikėtų įvertinti ir laikotarpį prieš rinkimus, – pridūrė Seimo narys. – Dabartinės kadencijos tarybos rajonų biudžetus tvirtins kitų metų vasario antroje pusėje, o Savivaldybių tarybų rinkimai – kovo 3 d. Memorandumą pasirašiusi valdžia gali būti neišrinkta. O kadangi daugiausia po memorandumu pasirašė merai, negavę iš tarybų įgaliojimų, dokumentas praktiškai niekuo neįpareigoja. Ateis kitas meras į valdžią ir sakys: „Ne aš pasirašiau, kodėl turėčiau prisiimti šią papildomą finansinę naštą.“ Taigi, gali atsitikti taip, kad vienos savivaldybės vykdys memorandume numatytus siekius, kitos – ne. Ir tai gali sukelti visuomenėje pasipiktinimą, nes vienur lūkesčiai bus pateisinti, kitur – ne.“
Siekiamybės
„Pasirašytas memorandumas nėra sutartis. Tai – labiau siekiamybės forma, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. – Kultūros ministrė pakvietė visų savivaldybių merus ir paaiškino, jog planuoja 5 proc. didinti kultūros ir meno darbuotojams darbo užmokestį: pusę šio didinimo galėtų finansuoti Kultūros ministerija, kitą pusę – savivaldybės. Aš sutikau pasirašyti, nes siekiamybė dėl žmogaus atlyginimo didinimo visada turi būti.“
Tačiau P. Kuiziną pasirašytas memorandumas esą paskatino susimąstyti ne vien tik apie kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, bet ir apie kitų sričių specialistų atlyginimus.
„Ar socialinėje srityje dirbantys darbuotojai šiandien gauna adekvatų darbo užmokestį? Ar žmonės, dirbantys pagal darbo sutartis, uždirba pakankamai? Ar valstybės tarnautojams, neturintiems stažo ir kategorijų, mokama alga yra normali? – svarstė meras. – Tačiau klausimas, kas yra tas adekvatus šiandien atlyginimas? Prie kokio dydžio prisirišti? Esu nurodęs Telšių rajono savivaldybės administracijai atlikti visų sričių darbuotojų darbo užmokesčio analizę bei pateikti skaičiavimus, kiek kitų metų biudžete reikėtų numatyti lėšų siekiant pakelti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems. Juk duona visiems kainuoja vienodai.“
Esą šiandien Telšių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyrius jau yra pateikęs skaičiavimus dėl papildomo lėšų poreikio kitąmet didinant atlyginimus kultūros ir meno darbuotojams – 32 tūkst. Eur. „Tai nėra ta suma, kurios rajono biudžetas nepakeltų, – tvirtino P. Kuizinas. – Aišku, jeigu prisiliesime ir prie kitų sričių darbuotojų atlyginimų – ta suma išaugs. Šiandien šių skaičių pasakyti negaliu – laukiu duomenų ir analizės. Kad ir 200–300 tūkst. Eur būtų – tai ne rodiklis, kad Savivaldybė negalėtų žmonėms šiek tiek padidinti darbo užmokesčio.“
Paklaustas apie tai, kad memorandumo nederino ir įgaliojimų iš Telšių rajono savivaldybės tarybos narių negavo, P. Kuizinas sakė: „Kad neatsiklausiau Tarybos – nėra nusižengimas. Visą informaciją apie pasirašytą memorandumą Tarybos nariams pateiksiu lapkričio mėnesį vyksiančio eilinio Tarybos posėdžio metu. Jeigu nepavyks pasiekti to, kas užsibrėžta memorandume… Ką gi, vadinasi, atsakomybę prisiimsiu aš.“
Gal jau gana tu paminklu visuose kaimuose ir telsiu mieste. Geriau gatves asfaltuokit ir atlyginimus zmonems padidinkit, nes greit nebus kam i tuos paminklus ziuret, kai tik baige mokykla jaunuoliai planuoja emigruot is Lietuvos. Telsiams reikia investiciju is uzsienio, fabriko, kad kazka gamintu ir atlyginimu bent 800 i rankas, tada nebus prasmes vykt i kitas salis uzdirbt 1200. Dar reikia visos dienos mokyklu pradinukams, kaip pvz Vilniuj. Ir labai labai prasom nedekit grindinio akmenimis is praeities Respublikos g. nes nebus imanoma i kalna ivaziuot ziema.
va, yra veikėjas, kuris stato, organizuoja paminklus, nes nuo to byra į kišenę. O kas tai Respublikos gatvei blogai? ar ji avarinė? ar nėra ką remontuoti už tuos pinigus? Daugiau nieko nesugeba, tik imituot darbą.
Kalbant apie įvažiavimą į kalną Respublikos g. tikiuosi, kad ji bus nevažiuojama. Tai buvo numatyta dar 1997 metais. Turėsim Telšių laisvės alėja. Tikiuosi.
Jo, jo pritariu tokia kaip Laisvės alėja, Kaune – Telšiams būtinai reikalinga ir svarbi. Nes visi matome tą žmonių gausybę, žmonės tiesiog susigrūdę, šaligatviuose tiesiog nepraeisi ir neprasikeisi. Matomai dėl to visi ir stengiasi važiuoti mašinomis. Ypač tai pastebima savaitgaliai po pietų… pėsčiųjų alėja Telšiams būtina ir neišvengiamai reikalinga…