Kas at­sa­kys, kad su­pleš­kė­jo unikali Bir­žu­vė­nų dva­ro dar­ži­nė?

Praė­ju­sio ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Tel­šių ra­jo­ne su­pleš­kė­jo kul­tū­ros ver­ty­bė, vals­ty­bės sau­go­mas kul­tū­ros pa­mink­las – Bir­žu­vė­nų dva­ro so­dy­bos dar­ži­nė. Pir­ma­die­nį dėl šio gais­ro Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je vy­ko pa­si­ta­ri­mas.
Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ
Su­de­gė 140 to­nų šie­no ir is­to­ri­nė dar­ži­nė
Kol kas dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių su­de­gu­si XX a. pr. dar­ži­nė pri­klau­sė Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. Dar­ži­nė (70×30 m) bu­vo rąs­ti­nė, ap­kal­ta len­to­mis, sto­gas deng­tas ši­fe­riu.
Kar­tu su dar­ži­ne su­pleš­kė­jo ir jo­je ūki­nin­ko lai­ky­tas šie­nas. Kaip pra­ne­šė Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas, vi­du­je bu­vo 150 ri­ti­nių šie­no, su­de­gė 140 ri­ti­nių. Nuos­to­lis įver­tin­tas 3 000 eu­rų.
Įta­rus, jog šie­nas bu­vo pa­deg­tas, po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. At­si­ra­do liu­di­nin­kų, ma­čiu­sių, kaip nu­bė­go du vai­kai.
Penk­ta­die­nį gais­ras dar bu­vo ge­si­na­mas. Apie įvy­kį in­for­muo­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Tel­šių sky­rius.
Įvy­kio vie­to­je ap­si­lan­kė lai­ki­nai Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­tis Kęs­tu­tis Ang­lic­kas, Sta­ty­bos ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus Sta­ty­bos po­sky­rio ve­dė­jas Ado­mas Žvirz­di­nas, Luo­kės se­niū­ni­jos se­niū­nas Čes­lo­vas Ubar­tas, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai.
Pa­si­ta­ri­me nu­spręs­ta per­žiū­rė­ti Sa­vi­val­dy­bės ob­jek­tus
Pir­ma­die­nį lai­ki­nai Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­tis K. Ang­lic­kas suor­ga­ni­za­vo pa­si­ta­ri­mą.
Ug­nia­ge­sių pir­mi­niais duo­me­ni­mis, gais­ras ga­lė­jo kil­ti dėl neat­sar­gaus vai­kų el­ge­sio su ug­ni­mi. Be­je, ši ver­si­ja dar bus ti­ria­ma.
Pa­si­ta­ri­me nu­spręs­ta pri­žiū­rė­ti gais­ra­vie­tę, o Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­jai Eg­lei Ma­cie­nei, at­sa­kin­gai už pa­vel­do­sau­gą, pa­ves­ta įver­tin­ti ki­tus Sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bė­je esan­čius ob­jek­tus, kad jų neiš­tik­tų toks li­ki­mas kaip Bir­žu­vė­nų dva­ro dar­ži­nės.
Ūki­nin­kas dar­ži­nę nau­do­jo kaip sa­vo de­šimt me­tų
Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­kas And­rius Da­cys pik­ti­no­si, kad ug­ny­je pra­žu­vu­sia ver­tin­ga dar­ži­ne apie de­šimt me­tų nau­do­jo­si kaip sa­vo ūki­nin­kas, į vals­ty­bės sau­go­mą kul­tū­ros pa­mink­lą trak­to­riu­mi ve­žio­jo ri­ti­nius. Kuo bai­gė­si toks šei­mi­nin­ka­vi­mas, ma­to­me žvelg­da­mi į nuo­dė­gu­lių nuo­trau­kas.
A. Da­cio nuo­mo­ne, toks el­ge­sys su kul­tū­ros ver­ty­be – ne­leis­ti­nas ir ne­do­va­no­ti­nas.
„Ar at­si­ras Sa­vi­val­dy­bė­je žmo­gus, ku­ris at­si­stos ir pa­liks sa­vo po­stą, nes neat­li­ko sa­vo pa­rei­gų, ne­pri­žiū­rė­jo, ne­si­rū­pi­no vals­ty­bės tur­tu?“ – po gais­ro kal­bė­jo Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­kas.
Is­to­ri­ja be­si­do­min­tis A. Da­cys tvir­ti­no, jog gais­re pra­žu­vu­si Bir­žu­vė­nų dva­ro dar­ži­nė bu­vo uni­ka­li, ypač sa­vi­tos me­di­nės konst­ruk­ci­jos. To­kių pa­sta­tų Lie­tu­vo­je – vos vie­nas ki­tas.
Ūki­nin­kas sa­vo šie­ną įver­ti­no 3 000 eu­rų. O Sa­vi­val­dy­bės kler­kai ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kai pa­da­ry­tą ža­lą dar te­bes­kai­čiuo­ja. Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­ko A. Da­cio nuo­mo­ne, di­džiu­lė uni­ka­li XX a. pr. dar­ži­nė ver­ta 2 mln. eu­rų.
Luo­kės se­niū­nas: „Pas­ta­tas bu­vo ava­ri­nis“
Luo­kės se­niū­nas Č. Ubar­tas „Tel­šių ŽI­NIOMS“ ap­gai­les­ta­vo dėl gais­ro, ta­čiau dar­ži­nę už­gro­bu­sio ūki­nin­ko ne­no­rė­jo įvar­din­ti. „Bir­žu­vė­niš­kis“, – te­pa­sa­kė se­niū­nas.
Pak­lau­sus, kad gal­būt ir ki­tais dva­ro so­dy­bos pa­sta­tais sa­va­va­liš­kai nau­do­ja­si ūki­nin­kai, se­niū­nas ne­su­ti­ko.
„So­dy­bo­je iš­li­kę ap­leis­ti dar­ži­nė, ver­ši­dė ir svir­nas, jais nie­kas ne­si­nau­do­ja. Tie­sa, prieš dau­ge­lį me­tų svir­ne vie­ti­niai žmo­nės lai­kė grū­dus, bet pra­kiu­rus sto­gui, iš­si­kraus­tė“, – pa­sa­ko­jo Č. Ubar­tas.
Apie su­de­gu­sią dar­ži­nę se­niū­nas kal­bė­jo, kad ji bu­vo ava­ri­nės būk­lės, be du­rų, ten esą net lan­ky­tis bu­vę pa­vo­jin­ga. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai Sa­vi­val­dy­bei bu­vo nu­ro­dę už­kon­ser­vuo­ti šį pa­sta­tą, ta­čiau tam rei­kė­jo di­džiu­lių lė­šų, ku­rių neat­si­ra­do.