Lietuvos žemė yra išauginusi daug talentingų, dorų žmonių, kurių gyvenimas, nuveikti darbai metams bėgant neišnyksta iš juos pažinojusių žmonių atminties.
Balandžio 25 dieną Tryškių miestelis atsisveikino su šviesios atminties kraštiečiu Romualdu Jagminu – garbingos giminės atstovu. Ilgus metus vyras gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau niekada nepamiršo gimtųjų Tryškių. Todėl ir jo paskutinis noras buvo: ne pelenų sauja sugrįžti į gimtinę, o kūnu ir širdimi atsigulti šalia tėvelių Tryškių kapinėse.
Aurelija SERVIENĖ
Nors velionis Amžinybėn iškeliavo dar praėjusių metų gruodžio mėnesį, tačiau vykdant jo paskutinę valią, palaikai iš už Atlanto į gimtuosius Tryškius parvežti tik šių metų balandžio 25 dieną.
Į paskutinę kelionę palydėti a. a. R. Jagmino iš JAV parvyko jo žmona ir du sūnūs, dalyvavo Tryškių miestelio gyventojai, Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos bendruomenė. Šv. Mišias Tryškių Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo kunigas Vidmantas Šidlauskas.
R. Jagmino atminimą šv. Mišių metu pagerbė ilgametė Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos mokytoja Elena Ostrauskienė.
Ji susirinkusiesiems pristatė šio kraštiečio Tryškių labui nuveiktus darbus.
Didelių miestų ir mažų miestelių metai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai jie pirmą kartą paminimi rašytiniuose šaltiniuose. Pirmą kartą Tryškių miestelio pavadinimas paminėtas 16 a. pradžioje ir yra siejamas su R. Jagmino protėviais.
Istoriniuose šaltiniuose rašoma: 1538 m. Tryškių miestelyje Jagminas atidarė karčiamą, nuo šios datos ir pradėta skaičiuoti Tryškių miestelio istorija. Štai kokios gilios šios giminės šaknys!
R. Jagmino tėvas Juozas Jagminas, kuris palaidotas taip pat Tryškių miestelio kapinėse, studijavo Peterburgo muzikos konservatorijoje, baigė fortepijono ir vargonų klasę.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo fronte, vėliau sugrįžo į Tryškius, o nuo 1921 m. dirbo Tryškiuose – Tryškių miestelio viršaičiu. Tuo metu miestelyje prasidėjo darbai: ūkininkai vežė akmenis, buvo grindžiamos gatvės, tiesiami šaligatviai, pastatyta didelė salė su biblioteka, kūrėsi organizacijos – miestelis kėlėsi naujam gyvenimui.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, a. a. R. Jagminas pasitraukė į JAV, tačiau jo mintys ir širdis liko Tryškiuose. Praslinkus pirmiesiems Nepriklausomybės metams, vejamas didelio ilgesio Lietuvai ir gimtajai žemei, jis su žmona apsilankė Tryškiuose, tikėdamasis sugrįžti į gimtinę. Tačiau po šitiek metų miestelis ir žmonės buvo pasikeitę – viltis sugrįžti išblėso. Grįžęs ne kartą vyras skambino miestelio seniūnui su prašymais ir patarimais, išgyveno dėl miestelio dabarties ir ateities… Gaila, bet jo pasiūlymų niekas neišgirdo. Ne vieną gerą darbą jis padarė tryškiškiams, ne vienam patyrusiam gaisrą ar susirgus finansiškai padėjo bėdoje, daug kam siuntė labdarą.
Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, kai anglų kalbos medžiagą mokymuisi buvo sunku gauti, šviesios atminties R. Jagminas mokyklos bibliotekai ir anglų kalbos kabinetui skyrė vadovėlių ir grožinės literatūros leidinių, įrengė kompiuterių klasę. Jis motyvavo mokinius asmeniškai bendraudamas ir patardamas, padėjo moksleiviams įgyti žinių ateičiai. Kraštietis buvo mecenatas ne vienam sunkiau gyvenančiam jaunuoliui, baigusiam vidurinę mokyklą, padėjo studijuojant aukštosiose mokyklose. Kai bažnyčiai sugedo vargonai, jis atsiuntė naujus vargonėlius. „Tokių žmonių pasaulyje reta, o mūsų Tryškiuose, ko gero, – vienintelis“, – sakė mokytoja.
Bet svarbiausias jo darbas – išleista knygelė „Tryškē“ – rašytinis paminklas, pagarbos ženklas Tryškių istorijai, žmonėms, tiesos liudijimas.
Visą savo gyvenimą šviesios atminties ponas R. Jagminas nepamiršo gimtųjų Tryškių ir savo laiškuose rašė: „Tryškiai – mano gimtinė: tėvelis, mano mama, jų tėvai ir proseneliai čia gimė, mano gražiausios dienos buvo mano gimtuosiuose Tryškiuose. Tokios gražios ir malonios vietos, nors ir daug pasaulio apkeliavęs, dar nesuradau, nes tokios nėra.“ Gal todėl ir šio kraštiečio paskutinis prašymas buvo: ne pelenų sauja sugrįžti į gimtinę, o kūnu ir širdimi atsigulti šalia tėvelių Tryškių kapinėse. Tebūna lengva jam tėviškės žemelė…
Loading ...
