Iš rajono žemėlapio politikai trina vienuolika kaimų

Šią savaitę vyksiančiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus teikiamas svarstyti sprendimo projektas, kuriuo siūloma pritarti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planui (Gyvenamųjų ribų planui). Po keletą mėnesių trukusių viešų Plano pristatymų bei susitikimų su gyventojais politikams teikiami siūlymai pakeisti Telšių miesto seniūnijos Telšių miesto ir Varnių seniūnijos Varnių miesto teritorijų ribas bei panaikinti 11-ka rajono gyvenamųjų vietovių.
Antanas NEKRAŠIUS
Tarybai teikiamo sprendimo projekto aiškinamajame rašte pateikta Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino pozicija. Anot rajono vadovo, šiuo metu Telšių r. savivaldybėje yra registruotos 404 gyvenamosios vietovės, iš jų patvirtintas ribas turi tik Telšių ir Varnių miestai, visų kitų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra nepatvirtintos (sąlyginės). Gyvenamųjų vietovių ribos daugeliu atvejų yra netikslios, nesutampa su žemės sklypų ribomis, keliais, gatvėmis, geležinkeliais, vandens telkiniais, stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir kitais objektais. Neretai žemės sklypai yra įregistruoti ne toje gyvenamojoje vietovėje, kurioje jie fiziškai yra. Taip pat gyvenamųjų vietovių ribos į keletą dalių dalija naudojamus ar nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančius žemės sklypus, pastatus. Todėl, mero teigimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, pasėlius, vertinant nekilnojamąjį turtą, kyla problemų ir neaiškumų. Esą dėl išvardintų priežasčių sąlyginės gyvenamųjų vietovių ribos neatitinka šiandien galiojančių teisės aktų. Dėl to dažnai tampa sudėtingesni, o kartais ir apskritai neišsprendžiami nekilnojamojo turto ribų formavimo, teritorijų planavimo, infrastruktūros vystymo ir kiti uždaviniai. Tad daug sunkumų patiria nekilnojamojo turto savininkai, potencialūs investuotojai, projektuotojai ir šiuos darbus organizuojantys Savivaldybės administracijos darbuotojai.
Pasak Telšių rajono savivaldybės mero, Gyvenamųjų ribų planu, nustatant gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, buvo atsižvelgiama į Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų adresus, jų ribas, esamus vietovardžius, nepatvirtintas (sąlygines) gyvenamųjų vietovių ribas, parengtus teritorijų bendruosius planus ir kitus planavimo dokumentus, Telšių rajono savivaldybės administracijos, seniūnijos specialistų ir vietos gyventojų pasiūlymus. Pagal galimybes gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos sutapatintos su valstybinės reikšmės miškų, geležinkelių, valstybinės ar vietinės reikšmės kelių, hidrografinių ir kitų objektų ribomis. Sprendiniais buvo siekiama užtikrinti darnų Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių vystymąsi bei racionalų teritorijų (lėšų ir kitų išteklių) panaudojimą.
Prie Telšių jungiami Paežerės ir Berkinėnų kaimai
Sprendimo projektą Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje pristačiusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Gintarė Baltrūnė teigė, jog iki šiol Savivaldybė turėjo pasitvirtinusi tik Telšių miesto gyvenamosios teritorijos ribą. Sprendimu, kaip jau minėta, siūloma pakeisti Varnių miestelio (gyventojų prašymu tikslinamos miestelio ribos) ir Telšių miesto gyvenamąsias ribas.
Po ilgų diskusijų su gyventojais, susitikimų nuspręsta prie Telšių miesto prijungti didžiąją dalį Paežerės kaimo (likusi dalis bus prijungta prie Rainių) ir dalį Berkinėnų kaimo (Ryškėnų sen.). Atsižvelgus į gyventojų pageidavimus, Siraičių kaimo (Gadūnavo sen.) ir Ryškėnų gyvenvietės (Ryškėnų sen.), kaip buvo iš pradžių planuota, nebus prijungtos.
Naikinama vienuolika kaimų
Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjos teigimu, Gyvenamųjų ribų plane taip pat numatoma panaikinti 11-ka kaimų, kuriuose negyvena nė vienas gyventojas bei nėra įregistruota gyvenamosios paskirties žemės sklypų. Pirmiausia naikinamas Degaičių seniūnijos Eigirdžių kaimas, nes neįteisintas gyvenamosios vietovės statusas (gyvenamoji vietovė įtraukta į VĮ Registrų centro adresų registro sąrašą, bet neturi priskirtos teritorijos).
G. Baltrūnė paaiškino, jog Eigirdžių miestelis lieka kaip buvęs. Eigirdžių kaimas ankstesniais laikais buvo įregistruotas kaip pavadinimas. Tačiau niekada neturėjo nei vieno žemės sklypo, nei vienos teritorijos.
Gadūnavo seniūnijos Domėnų kaimas, Luokės seniūnijos Bargainių kaimas, Luokės seniūnijos Smalkos kaimas bei Viešvėnų seniūnijos Brūnupio viensėdis taip pat naikinami, nes šiose gyvenamosiose vietovėse nėra įregistruotų žemės sklypų.
Varnių seniūnijos Barzdžių kaimas irgi naikinamas, nes šioje gyvenamojoje vietovėje registruotas tik 1 žemės sklypas; Varnių seniūnijos Gudiškės viensėdis taip pat naikinamas – šioje gyvenamojoje vietovėje registruoti tik 3 negyvenamosios paskirties žemės sklypai; Varnių seniūnijos Venių kaimas naikinamas – šioje gyvenamojoje vietovėje registruoti tik 2 tarpusavyje nesiribojantys negyvenamosios paskirties žemės sklypai; Varnių seniūnijos Vilko Miško kaimas naikinamas, nes šioje gyvenamojoje vietovėje registruoti tik 2 negyvenamosios paskirties žemės sklypai, kurių bendras plotas – apie 2 ha.
Nebeliks ir vieno iš dviejų Dumytrų kaimų Viešvėnų seniūnijoje. Vienas Dumytrų kaimas naikinamas, nes jo teritorija priskiriama kitai tokį pat pavadinimą turinčiai gyvenamajai vietovei – Dumytrų kaimui.
Galiausiai iš rajono žemėlapio dings Sūrupio kaimas Viešvėnų seniūnijoje. Gyvenamoji teritorija naikinama, nes joje registruoti tik 2 negyvenamosios paskirties žemės sklypai.
Išsaugos vietovardžius
„Nebelieka ne tik gyventojų nebeturinčių kaimų, bet ir tų gyvenamųjų vietovių, kurioms buvo likęs tik pavadinimas, kurios net neturi priskirto gyvenamosios paskirties žemės sklypo, arba kaimų viensėdžių, kuriuose yra tik žemės paskirties sklypai“, – Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo G. Baltrūnė. Anot architektės, miestų plėtra neaplenkė ir Telšių rajono. Esą negalima teigti, jog šiandien kaimai nyksta. Tai – labiau plėtra. Mat kai kurie kaimai didėja ir natūraliai įsilieja į miesto teritoriją arba „praryja“ greta esančias mažesnes gyvenvietes. Architektūros skyriaus vedėjos nuomone, taip atsitiko ir su daugeliu minėtų kaimų, kuriuos Tarybai siūloma naikinti. Pavyzdžiui, kadaise vienas šalia kito buvo du kaimai. Vienas iš jų plėtėsi labiau, pritraukdamas gyventojus iš kaimyninės gyvenvietės, o kitas dėl to nyko.
Tarybos nariai sukruto, jog būtina išsaugoti naikinamų kaimų vietovardžius. Tai – mūsų krašto istorija, paveldas. G. Baltrūnė į šiuos siūlymus atsižvelgė. Esą tai galima padaryti suteikiant pavadinimus naujoms gyvenviečių bei miestų gatvėms.