Ko griebtumėtės, jei vieną dieną rastumėte suartą kelis šimtmečius naudotą kelią į savo sodybą? Teisybės beieškodami tikriausiai pravertumėte ne vienos institucijos duris ir negailėtumėte visiems piktų žodžių.
Varnių seniūnijos gyventoja Zita Špokienė, keletą mėnesių kovojusi dėl suarto kelio į savo sodybą, nuleido rankas. Numynusi ne vienos institucijos slenksčius, liko taip nieko ir nepasiekusi – buvusio kelio jai niekas nebegrąžins. Draugišku susitarimu moteriai leista naudotis šalia esančiu „Lūksto“ sodininkų bendrijos keliu. Tačiau yra viena sąlyga!
Aurelija SERVIENĖ
Nuo seniausių laikų Z. Špokienės šeima gyvena šalia „Lūksto“ sodų, nuo seniausių laikų turėjo ir kelią į savo sodybą. Juo važinėjo proseneliai, seneliai, tėveliai ir pati Zita, kol paaiškėjo, jog šis kelias yra privačioje kaimynų žemėje. Šie jį ir suarė.
Į vietą gyventojai buvo pasiūlytas keliukas, einantis pagal „Lūksto“ sodų tvorą. „Kelias toks siauras, kad vos išvairuojame automobilį. Pravažiuoti trukdo ir labai arti kelio stovintis elektros stulpas. Pasnigo, lietus nesiliauja – visai nebepravažiuojame“, – pasakojo Zita. Labiausiai močiutei širdį skauda dėl jos globojamų dviejų anūkėlių. Kas rytą vieną iš jų veža į mokyklą, kitas, mažesnysis, labai ligotas. Neseniai jį parsivežė iš ligoninės ir negalėjo per blogą kelią pasiekti savo namų, teko pėsčiomis klampoti pusę kilometro su vaiku ant rankų. Baiminasi varniškė, jog ištikus ligai, tokiu keliu ir greitoji pagalba jų namų nepasieks.
„Aš nieko nekaltinu, tik prašau pagalbos – padarykite man kelią, papilkite nors žvyro, spręskite šią problemą“, – ašarojo moteris.
Draugiškas susitarimas
Be minėto siauručio kelio, Z. Špokienei buvo pasiūlytas ir dar vienas keliukas, einantis per sodininkų bendrijos valdas iki pat jos namų. Bendru susitarimu su sodininkų bendrijos pirmininku moteriškei buvo leista išardyti dalį sodus juosiančios tvoros ir naudotis keliu. Tačiau buvo iškelta viena sąlyga! Išardžius dalį tvoros, į tą vietą būtina įstatyti vartus, kad žvėrys nepatektų į sodų teritoriją.
Moteriai minėta sąlyga pasirodė visiškai neįveikiama. Ašarodama Z. Špokienė tikino, jog lėšų vartams įsigyti neturinti, mat ji išlaiko du savo anūkėlius. „Jei vartų neįstatysiu, negausiu ir kelio“, – negalėjo nurimti varniškė.
Parūpins vartus
Situaciją švelnino ir Z. Špokienę ramino Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas. Jis patikino, jog moters nepaliks bėdoje ir parūpins mediniams vartams lentų iš seniūnijos. Jiems beliks tik susikalti, jei reikės, ir vinių atveš. „Kadangi kartu su mama gyvena du jos sūnūs, problemų susikalti ir įsistatyti vartus tokiems vyrams tikrai neturėtų kilti“, – sakė seniūnas.
Vos išsiskyrėme įvertinę padėtį vietoje, seniūnas „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog meistrauti medinių vartų minėtai šeimai nebereikės. „Radome senus, bet geros būklės metalinius vartus, juos nuvešime Z. Špokienei. Beliks tik įsistatyti, o pavasarį užvešime žvyro kelio būklei pagerinti“, – kalbėjo R. Bružas.
Seniūno teigimu, žiemą sodininkų bendrijos keliukai yra prižiūrimi ir gerai pravažiuojami, tad šeimai pasiekti sodybą neturėtų kilti jokių problemų.
Nebeliks kliūčių naudotis keliu
Dėl užarto kelio varniškė kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją. Jos pateiktą raštą „Dėl privažiavimo į namų valdą ir dirbamos žemės sklypą“ išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius. Vedėjas Saulius Leščiauskas informavo, jog buvo gautas žodinis „Lūksto“ sodininkų bendrijos sutikimas, kad Z. Špokienė gali privažiuoti į namų valdos žemės sklypą iš „Lūksto“ sodų 2-osios gatvės pusės.
„Kadangi buvo gautas žodinis leidimas privažiuoti į namų valdos žemės sklypą, tai minėtame sklype yra numatytas kelio servitutas patekti į naudojamą žemės ūkio paskirties sklypą“, – pranešė vedėjas.
Pagal turimą informaciją, elektros tinklo atrama, kuri trukdo privažiuoti į naudojamą namų valdos žemės sklypą, bei visa elektros oro linija bus keičiama į požeminę elektros liniją. Todėl nebeliks kliūčių naudotis keliu, kuris numatytas žemės sklypo plane.
Loading ...
