Šią savaitę su ypatingu vizitu iš Lenkijos pas Telšių rajono savivaldybės merą Petrą Kuiziną atvyko meno istorikas Janas Sklodovskis. Svečias, įgaliotas Lenkijos Respublikos Senato, rajono vadovui pasiūlė kartu paminėti Lietuvos ir Lenkijos šimtmečių jubiliejus. Lenkija, kaip ir Lietuva, 2018 m. švęs nepriklausomybės šimtmetį. Anot svečio, dvi tautos, kurių istorija tarpusavyje yra stipriai susijusi, savo šalių nepriklausomybės šimtmečius galėtų paminėti prisimindamos dviejų brolių – Stanislovo ir Gabrieliaus Narutavičių – asmenybes. Stanislovas Narutavičius, kuris gimė Telšiuose, – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Gabrielius Narutavičius, gimęs Brėvikiuose, Plungės rajone, – pirmasis Lenkijos prezidentas.
Antanas NEKRAŠIUS
„2018 m. ypatingi tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, – susitikimo metu merui teigė meno istorikas J. Sklodovskis, – lapkričio 11 d. Lenkija minės nepriklausomybės šimtmetį, vasario 16-ąją – Lietuva. Dėl ypatingų ir sunkių istorinių aplinkybių 100-metis abiem tautoms be galo svarbus. Nepaisant to, kaip istorijoje keitėsi šalių sienos, Lietuvą ir Lenkiją visada siejo valstybinis ir kultūrinis bendrumas. Su juo yra susiję ir broliai Stanislovas bei Gabrielius Narutavičiai. Todėl Lenkija iškėlė iniciatyvą: dviejų tautų nepriklausomybės šimtmečius paminėti per broliškąją – S. ir G. Narutavičių – giją.“
Iniciatyvą, anot J. Sklodovskio, finansuoja Lenkijos Respublikos Senatas. Minint iškilias abiem tautoms datas, kitąmet siūloma organizuoti istorinę konferenciją, kurioje dalyvautų tiek lenkų, tiek lietuvių istorikai. Šių istorikų tikslas būtų atskleisti dviejų tautų kelią į nepriklausomybę bei dviejų brolių Narutavičių vaidmenį jame.
„Kadangi nepriklausomai nuo politikos kaitos kultūra yra žmones, tautas ir valstybes vienijanti gija – siūlome šimtmečio minėjimo renginius palydėti koncertu, – susitikimo metu kalbėjo svečias iš Lenkijos. – Jo repertuare turėtų skambėti tiek lietuvių, tiek lenkų kūriniai. Juos atliktų atlikėjai iš abiejų šalių.“ Trečia nepriklausomybės šimtmečių minėjimo priemonė siūloma išvyka po vietoves, kurios glaudžiai susijusios su broliais Narutavičiais. Kadangi Brėvikiai, kur gimė Gabrielius Narutavičius, priklauso Alsėdžių parapijai – joje, anot J. Sklodovskio, turėtų būtų aukojamos šv. Mišios abiejomis kalbomis.
Visi šie renginiai vyktų Plungės rajone. Meno istorikas teigė jau susitikęs su Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu, kuris palaimino siūlomą Lenkijos iniciatyvą. „Tačiau vykdamas į Žemaitiją puikiai suvokiau, jog šiame istoriniame kontekste Telšiai yra tiek pat svarbūs, kiek ir Plungė, – kalbėjo svečias, – todėl jums (Telšių rajono savivaldybei, – red.) noriu pasiūlyti ne ką svarbesnę, o gal ir pačią svarbiausią priemonę, skirtą dviejų valstybių nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Siekdami, jog minėjimo renginiai neliktų tarsi balsas ore, siūlome Telšiuose pakabinti atminimo lentą broliams Narutavičiams. Ją sumontuoti ant pirmosios pradinės mokyklos, kurią globojo Narutavičių šeima, pastato sienos. Atminimo lenta būtų Lenkijos Respublikos Senato dovana Lietuvai ir Telšiams.“
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas, išklausęs svečią, padėkojo už atvežtą į Žemaitiją nuostabią Lenkijos iniciatyvą. „Pritariu, jog abiejų šalių nepriklausomybės šimtmečių paminėjimas turi išlikti ne tik žodine prasme, bet ir turėti išliekamąją vertę, – kalbėjo rajono vadovas. – Praėjusiais metais Telšiuose vyko konferencija, skirta broliams Narutavičiams. Ji aiškiai parodė, kiek svarbios šios dvi asmenybės yra Lietuvai ir Lenkijai. Apie jų įamžinimą memorialinėje lentoje mes kalbame jau daug metų. Mero potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuriai iki spalio 29 d. pavesta paruošti gaires Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo renginiams. Taip pat darbo grupė kartu su Savivaldybės Kultūros ir meno taryba turi rasti vietą, kuri tiktų jau minėtų brolių S. ir G. Narutavičių memorialinei lentai pakabinti: ar tai būtų pirmosios Telšių pradinės mokyklos pastatas, ar namas (Respublikos g.), kuriame gyveno S. Narutavičius.“
Išlydėdamas svečią, Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas dar kartą padėkojo už atvežtą iniciatyvą, kurią Lenkijos Respublikos Senato dovana – atminimo lenta – pakėlė iki valstybinio lygio. „Kitą savaitę planuoju susitikti su Seimo Pirmininku, su kuriuo aptarsime Jūsų išsakytas mintis. Tačiau galiu pasakyti, kad Lenkijos gestas man labai patinka“, – sakė P. Kuizinas.
Loading ...
