R. Adomaitis: „TRATC visų pirma atlieka ekologinį darbą“

Sulaukus UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) pranešimų apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, „Telšių ŽINIŲ“ redakciją užplūdo gausybė gyventojų klausimų. Daugelis piktinosi išaugusiu rinkliavos dydžiu, kiti – dėl nustatyto 13-kos konteinerių išvežimo skaičiaus, treti – dėl juos pasiekusių net kelių sąskaitų už atliekų tvarkymą. Kalbėjomės su TRATC direktoriumi Rimantu Adomaičiu.
Antanas NEKRAŠIUS
„Nuo 2008 m. mūsų atliekų tvarkymas pabrango lygiai du kartus, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė TRATC direktorius R. Adomaitis. – Taip įvyko tada, kada buvo nuspręsta statyti mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (MBA). Šios gamyklos paskirtis – tinkamai išrūšiuoti mišrias komunalines atliekas, o pagrindinis tikslas – atskirti ir sutvarkyti bioskaidžią dalį. Pavyzdžiui, kol MBA nebuvo, į sąvartyną per metus patekdavo apie 35 000 t komunalinių atliekų. Gamyklai pradėjus veikti – šį kiekį pavyko ženkliai sumažinti. Pavyzdžiui, per 2016 m. į sąvartyną pateko tik 14 tonų mišrių komunalinių atliekų!“
Pasak R. Adomaičio, prieš statant MBA, daugelis galvojo, kad gamyklai pradėjus veikti – atliekas bus galima parduoti kaip kurą. Tačiau atsitiko taip, kad už jų sutvarkymą šiandien tenka sumokėti dvigubai: 1 tonos į Jėrubaičius atvežtų atliekų sutvarkymas kainuoja apie 26 Eur plius dar apie 30 Eur už toną tenka sumokėti jas išvežus deginti į Klaipėdą.
TRATC direktorius pabrėžė, kad jo vadovaujamos įmonės pagrindinis tikslas yra aplinkos taršos mažinimas: „Reikia suprasti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina yra tiesiogiai susijusi su būtinosiomis sąnaudomis, kurios reikalingos komunalinių atliekų tvarkymui padengti. Rinkliava užtikrina ilgalaikį atliekų tvarkymui skirtą infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą. Visų pirma mes atliekame ekologinį darbą. Galbūt vyresnio amžiaus žmonėms suvokti tai yra sunkiau. Tačiau kokią Lietuvą mes paliksime ateities kartoms – be galo svarbu.“
Gyventojų klausimai
– Kodėl aš turiu mokėti už 13-kos konteinerių išvežimą per metus, jeigu aš jų tiek kartų neišstumiu? Iš kur TRATC žino, kiek kartų gyventojai per metus išstums savo konteinerius, nes jau gautose sąskaitose už III ir IV ketvirčius gyventojams nurodyta suma, kurią jie turi sumokėti?
– 13-ka konteinerių – tai metinis konteinerių išvežimo skaičius. Buvo apskaičiuota, kad žmogus vienaip ar kitaip per mėnesį sukaupia konteinerį komunalinių atliekų. 13-ka, o ne 12-ka konteinerių per metus (metuose – 12-ka mėnesių, – red.) išėjo, nes metuose yra 52 savaitės: išvežant kas antrą savaitę – 26 kartai, o išvežant kas ketvirtą savaitę – 13 kartų. Patys konteineriai yra sužymėti ir programa, kurią turi tiek vežėjas, tiek TRATC, skaičiuoja, kiek kartų konteineris buvo išstumtas ir pakeltas vežėjo. Minimalus 13-kos konteinerių išvežimo skaičius per metus taip pat „atlieka“ ir tam tikrą prevencinį darbą su mėgstančiais gudrauti asmenimis, kurie atliekas meta į bendro naudojimo konteinerius prie daugiabučių arba palieka pamiškėse, ir, rodydami savo tuščią konteinerį, sako, kad atliekų nesukaupė.
– Šiemet iš TRATC gavau tris sąskaitas: už butą, už sodą, už garažą. Garaže automobilio nelaikau, jame nesilankau. Sode būnu tik vasarą, ir visos mano šiukšlės – arbatos pakelis, kurį parsivežu namo. Kodėl aš turiu mokėti už atliekų sutvarkymą garaže ir sode, jeigu aš ten atliekų negeneruoju?
– Pagal Vyriausybės nutarimą – visi nekilnojamojo turto objektai yra apmokestinti, bent jau pastoviąja rinkliavos dalimi. Noriu pabrėžti, kad sodai be namelio nėra apmokestinami. Tačiau jei namelis yra – traktuojama, kad į jį atvykęs savininkas atliekas generuoja. O kad atliekų sodininkų bendrijose yra – byloja ir ten pastatyti konteineriai, kurie tušti niekada nebūna.
– Turiu garažą. Šiemet gavau 13 Eur sąskaitą. Esą turiu sumokėti ir už šiuos, ir už 2016 metus. Tačiau sąskaitos pernai už atliekų tvarkymą (garažo) negavau, be to, šiemet pateiktoje sąskaitoje nenurodyta, jog kada nors būčiau turėjęs skolą. Kodėl šiemet turiu apmokėti pernykštę rinkliavą už atliekų tvarkymą garaže?
– Pernai visų garažų bendrijų pirmininkams buvo išsiųsti pranešimai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Daugelis pirmininkų rinkliavą už bendrijos narius sumokėjo. Tų, kurie to daryti nepanoro, paprašėme, kad atsiųstų savo bendrijos narių sąrašus. Kol sulaukėme sąrašų – baigėsi 2016 m. Tačiau prievolė sumokėti rinkliavą niekur nedingo.
– Turiu garažą. Nors garaže automobilio nelaikau, jame nesilankau, tačiau sulaukiau sąskaitos už atliekų sutvarkymą. Tiek to. Bet kodėl aš turiu mokėti už atliekų išvežimą, kada šalia garažų nėra nė vieno atliekų konteinerio?
– Bendrija, prie kurios garažų nėra pastatytas konteineris, bet kuriuo momentu gali kreiptis į mus, ir atliekų vežėjas jiems konteinerį pastatys. Taip pat esu pateikęs siūlymą Telšių rajono savivaldybės tarybai dėl pastoviosios rinkliavos dalies taikymo garažų savininkams, prie kurių garažų nėra pastatytas konteineris. Jeigu bendrija neranda kur pastatyti konteinerio arba nenori jo statyti – tokiu atveju jiems reikėtų mokėti tik pastoviąją rinkliavos dalį.
– Šiemet kaimo gyventojams rinkliavos dydis padvigubėjo? Iš kur toks rinkliavos dydžio šuolis? Ar negalėjo rinkliavą didinti palaipsniui, pirmaisiais metais bent 10 proc.?
– Palyginti su pernai, rinkliava du kartus išaugo tik kaimiškų vietovių gyventojams. Kodėl? O kodėl, pavyzdžiui, Pavandenėje gyvenantis asmuo turi mokėti mažiau nei gyvenantis Telšiuose, nors paslaugą jie abu gauna tokią pačią? Buvo nuspręsta suvienodinti rinkliavą tiek mieste, tiek kaime, juolab kad papildomi kilometrai, kuriuos atliekų vežėjas nuvažiuoja surinkti atliekoms iš kaimiškų vietovių, didina kaštus. Iki šiol miestiečiai dengdavo rinkliavą kaimo gyventojams. Šiandien ji suvienodinta.