Savaitę trukęs dailininkų pleneras „paŠatrijė 2017“ prie Šatrijos kalno susirinks dar kartą, bet jau liepos mėnesį. Nuostabi plenero vieta, nes Vytauto Kondrato kaimo turizmo sodyba yra labai arti Šatrijos kalno. Tad plenero dalyviams kasdieninis ritualas buvo užlipti, nusileisti ir apeiti kalną kelis kartus. Nesvarbu, koks buvo žemaitiškas oras – vėjas ar lietus, rūkas ar skaisti saulė. Birželis – nuostabus metų laikas prieš Rasos šventę, kai kasdieną labiau pražysta vis kiti žolynai savo spalvų gausybe dabindami kalną. Tai ypatinga energetiškai vieta, daranti įtaką tapybai ir apskritai bet kokiai kūrybai. Aplink kalną, o ypač toje sodybos teritorijoje, kur dailininkai gyveno, vingiuoja šaltiniuotas siaurais ir plačiais ruožais Šatrijos upelis ir visąlaik skamba varlių koncertai, avių bliovimas susilieja su lakštingalų čiulbesiu. Tos visos smulkmenos, gamtos sukurtos detalės labai harmoningai įveda į beveik nepertraukiamą kūrybos procesą. Štai tokiose Šatrijos apylinkėse dirbo dailininkai – Bitė Kuic, Vilmantas Dambrauskas, Kazys Bimba iš Šiaulių, Zita Kairytė Volkvičienė iš Kuršėnų, Diana Zviedrienė ir Marius Abramavičius iš Vilniaus, Ilona Daujotaitė Janulienė iš Kernavės, Nelė Zirnitė atvyko iš Jurmalos. Vytauto Kondrato kaimo turizmo sodyboje gyventi buvo labai patogu: grindys išklotos kilimais, todėl nėra jokio triukšmo, visi patogumai, pikantiškais patiekalais vaišino kavinės „Šatrijos legenda“ šeimininkė Gabrielė Mekionienė.
Pleneras – tai vienas iš kūrybinės raiškos būdų, kuris teikia galimybę dalintis viskuo. Tai ne vien apsikeitimas idėjomis ar dailininko žvilgsniui nauji reginiai gamtos paveikslams. Svarbiausia, kad patiriamos džiaugsmo akimirkos, linksmas bendravimas, užsimezga bendraminčių draugystė. Tokios dvasinės atostogos kartu su kūrybiniu darbu menininkui yra didžiausias komfortas sielai. Ar ne stebuklas, kad gretimame kaime tuo pačiu metu Vilijos ir Vinco Jackevičių sodyboje dirbo vilniečių jau šeštasis pleneras „Šatrija–2017“. Jo dalyviai: Valentinas Antanavičius, Anicetas Jonutis, Giedrė Bulotaitė Jurkūnienė, Filomena Linčiūtė Vaitiekūnienė, Antanas Razmus, Kęstutis Šiaulytis, Česlovas Polonskis, Liudvikas Pocius ir telšiškis Vygantas Paulauskas. Dailininkai lankėsi vieni pas kitus, dalyvavo parodose, bendravo prie gausaus žemaitiško Jackevičių paruošto stalo. Rodos, buvo įprasta birželio savaitė, bet ji tapo šventine dailininkams, susirinkusiems Žemaitijoje, prie Šatrijos.
Visi plenero dalyviai labai dėkingi Kristinai Taurosevičiūtei, dailės reikmenų parduotuvės „Skizze“ direktorei, už dovanas. Specialiai atvykusi į plenerą iš Šiaulių Kristina su kolege Ieva demonstravo dailininkams naujų savybių drobių gruntavimo medžiagą, dažus ir teptukus. Dailininkai, gavę reikalingų priemonių, galėjo išbandyti viską, ką sumanė. Kūrybiškumu ir energija buvo nepralenkiamas Užupio Respublikos tapytojas, keliautojas, fotografas ir poetas Marius Abramavičius. Jis nustebino ugnies paleidimu į vandenį, ekspromtu be vinių ir plaktuko surentė kelis plaustus. Labai įdomu buvo stebėti, kaip kelia savo aitvarus į 250 metrų aukštį – reginys išties įspūdingas. Taip pat visus sužavėjo aukštai iškelta prie Vytauto Didžiojo paminklo Mariaus Norvegijoje ištapyta vėliava, plevėsuojanti, be stiebo, giedro vakaro dangaus paveikslas. Bus ką prisiminti.
„Menas yra pats geriausias mokytojas, padedantis asmenybei mąstyti ir tobulėti. Kūriniai teikia informaciją apie pasaulį, apie grožį, apie žmonių tarpusavio santykius ir žinių apie žmogaus ir pasaulio pažinimą“,– plenero darbų parodą aplankę kalbėjo fizikos mokytoja Sofija Gedminienė ir kiti Luokės gyventojai.
Birutė LIŠKAUSKIENĖ
Loading ...
