Viešvėnų seniūnijos Nakrošiškių kaime, spalvingų gėlynų ir žaliuojančių sodų apsuptyje, šimtmečius menančioje sodyboje, jau 65-erius metus gyvena Rimutė Zarėnia. Gera nuotaika ir optimizmu spindinti moteris kviečia pasivaikščioti savo šeimos ūkyje. Prosenelių sodyba – tikras Rimutės pasididžiavimas. Čia kiekvienas statinys, kiekvienas augalas turi savo skirtingas ir net magiškas istorijas.
Aurelija SERVIENĖ
Sodyba anuomet priklausė Rimutės proseneliams Vaitkevičiams, vėliau ji atiteko jų sūnui, o šiandien joje šeimininkauja Rimutė kartu su savo anūkėle Elvita.
R. Zarėnia, pasiėmusi senovinį raktą, veria seno medinio svirno duris. O ten – šimtametės skrynios. Nors apdulkėjusios ir patrūnijusios, tačiau Rimutei jos yra brangus atminimas. Šalia girgžda senovinė rūbų spinta, stovi mediniai kubilai – viskas, ko reikėjo tuometiniuose ūkiuose. Šiuos daiktus moteris išsaugojo kaip šeimos atminimą.
Sodybą ir jos šeimininkus per šimtmečius saugo garbingiausioje kiemo vietoje 1933 m. statytas kryžius. Rimutė jį ypač brangina, puoselėja, tvirtai tiki, kad jis saugo jos gimtąją vietą.
Viešvėniškė – tikinti moteris, kiekvieną naują dieną pasitinka su malda ir dėkoja Dievui už viską, ką turi šiandien: gražią atnaujintą trobelę, sutvarkytus ūkinius pastatus, išpuoselėtą aplinką. „Kažkada aš paskaičiau, kad jei ko nors labai nori, reikia apie tai nuolat galvoti ir mintis užrašyti. Aš taip ir padariau: 50 kartų į sąsiuvinį užrašiau, kad noriu atsinaujinti sodybą. Ir ką jūs manote? Netrukus atsirado toks geradarys, kuris man padėjo susiremontuoti sodybą“, – pasakojo pašnekovė.
Tarp žaliuojančių medžių ir kvepiančių gėlynų akį traukia išsikerojęs kadagys. Mažą daigelį sodybos šeimininkė pasodinusi 1991 metais Vasario 16-osios proga. O šiandien ji džiaugiasi didžiausiu augalu. Svarbiausia, kaip teigė moteris, einant pro šalį, kadagį pagirti ir pakalbinti.
Sodybos teritorijoje tarp visų statinių pats seniausias – 1833 m. statytas rūsys. Viršutinė jo dalis pakoreguota, o vidus po žeme liko autentiškas. Rimutė negalinti atsistebėti, kaip šauniai įrengtas šis rūsys: gerai laikosi daržovės, visada šaltas, didelis plotas. Nagingi žmonės proseneliai buvę, tokius statinius be jokios technikos rankomis įrengė.
Sodybą puošia gėlės ir medeliai. Šalia jų – šimtametės obelys. Nors metų našta jas jau pakirto, tačiau lapeliai vis žaliuoja ir obuoliai mezgasi.
Moteris sakė, kad tikras džiaugsmas nubusti rytą savo sodyboje, pasisveikinti su visu šiuo grožiu: gėlėmis, medžiais, laukais – jos akių numylėtais, rankomis išpuoselėtais. „Rytą pabundu su malda, medituoju, grožiuosi per langą. Esu kupina gerų emocijų, puikios nuotaikos ir džiaugiuosi gyvenimu“, – tikino pašnekovė.
Šią sodybą Rimutė ir du jos broliai paveldėjo iš tėvų prieš devynerius metus. „Pasidalijome viską labai draugiškai, kas Lietuvoje retenybė. Vienas žemės gabalėlis – man, kitas – broliui, trečiasis šeimos narys savo dalį perleido man. Nesipykome dėl žemės metro. Džiaugiuosi, kad turiu išskirtinius brolius, kurie nėra pavydūs, padeda man darbais, patarimais“, – savo šeima didžiavosi sodybos šeimininkė.
Loading ...
