Kada suskambės Telšiuose 23 varpų Žemaitijos sostinės karilionas?

Daugelis turbūt sutiksite, jog Telšiai per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė. Ir pasikeitė į gerąją pusę: sutvarkytos Masčio ežero pakrantės, skverai, aikštės, mažąja architektūra pulsuoja senamiestis bei daugelis kitų akį ir širdį glostančių elementų, kurie tarsi brangakmeniai puošia mūsų Žemaitijos sostinės karūną.
2009 m., ruošiantis paminėti 600-ąsias Žemaitijos krikšto metines, tuometinio rajono vyr. architekto Algirdo Žebrausko iniciatyva pradėta plėtoti idėja Telšiuose įkurdinti karilioną. Deja, planus tąsyk pakoregavo šalį užklupusi ekonominė krizė, o idėjai neužgesti padėjo tik Žemaitijos kultūros draugijos narių atkaklumas.
Ilgus metus puoselėta ir brandinta mintis privačia iniciatyva šiandien jau yra „įgavusi kojas“ – 14-ka iš 23-jų kariliono varpų jau turi savo „globėjus“. Ir jeigu Savivaldybė šiemet skirtų 35 tūkst. Eur, rugpjūčio mėnesį vyksiančių baigiamųjų Žemaitijos krikšto jubiliejaus renginių metu suskambėtų mažasis karilionas su skulptūriniu Žemaitijos herbu.
Antanas NEKRAŠIUS
Kariliono įkurdinimo Telšiuose idėja Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariams pirmą kartą pristatyta pernai spalio mėnesį vykusiame posėdyje.
„2009 m., rengiantis iškilmingai paminėti 600-ąsias Žemaitijos krikšto metines, tuometinio rajono vyr. architekto A. Žebrausko iniciatyva pradėta plėtoti idėja Telšiuose įkurdinti du (didįjį ir mažąjį) karilionus, – savo rašte Telšių rajono savivaldybės merui dėstė Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius. – Didysis – 48 varpų – buvo planuojamas Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros bokšte, mažasis – 12 varpų – ant miesto seniūnijos pastato. Atsižvelgdamas į Lietuvoje jau įrengtų Klaipėdos ir Kauno karilionų naudotojų rekomendacijas, dėl Telšių karilionų A. Žebrauskas kreipėsi į garsią visame pasaulyje Olandijos varpų ir karilionų gamintoją „Royal Eijsbouts“. Šios įmonės viceprezidentas J. G. A van Brussel 2009 m. apsilankė Telšiuose, įvertino situaciją ir pagal architekto pateiktus brėžinius parengė komercinius pasiūlymus. Deja, prasidėjusi krizė, kitos aplinkybės neleido realizuoti šios idėjos iki 2013 m. vykusių Žemaitijos krikšto iškilmių. Artėja baigiamieji Žemaitijos krikšto jubiliejaus minėjimo renginiai, todėl būtų labai prasminga juos paženklinti išliekamąją vertę turinčiu, patraukliu, skatinančiu turizmo plėtrą ir stiprinančiu Telšių, kaip Žemaitijos sostinės, įvaizdį muzikiniu-meniniu akcentu – 18 varpų karilionu.“
Spalio mėnesį S. Kasparavičiaus rašte nurodoma, jog kariliono orientacinė kaina – 60 tūkst. Eur. Savivaldybės prašoma prisidėti 35 tūkst. Eur. Trūkstamą projekto sumą Žemaičių kultūros draugija pažadėjo surinkti iš rėmėjų.
Tuomet Kolegijos nariai pritarė kariliono įrengimui Telšiuose.
Nepraėjus nė pusmečiui, Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegija vėl sugrįžo prie kariliono klausimo. Prieš keletą savaičių vykusiame Kolegijos posėdyje profesorius A. Žebrauskas politikus informavo, jog Žemaičių kultūros draugija jau yra surinkusi per 30 tūkst. Eur rėmėjų lėšų ir net 14-ka iš 23-jų kariliono varpų jau turi savo „globėjus“. Tačiau išaugo kariliono sąmata – iki 95 tūkst. Eur. Mat nuspręsta vietoje 18 varpų įkurdinti 23 varpų karilioną su skulptūriniu Žemaitijos herbu. Profesorius pabrėžė, jog dėl padidėjusios kainos Žemaičių kultūros draugija iš Savivaldybės neprašo didesnio prisidėjimo (lieka tie patys 35 tūkst. Eur), tačiau nori gauti patvirtinimą, jog pinigai iš biudžeto bus skirti dar šiais metais. Tokiu atveju visai realu, jog karilionas Telšiuose suskambės Žemaičių krikšto jubiliejaus baigiamųjų renginių metu.
Karilionui parinkta vieta – Katedros aikštė, ant Telšių kultūros centro pastato rytinio fasado. „Katedros aikštė – pati svarbiausia mūsų miesto erdvė, – Kolegijos posėdyje kalbėjo A. Žebrauskas. – Joje susikerta labai daug: ir teatras, ir kultūros centras, ir biblioteka, ir Katedra, ir Vyskupo rūmai, ir seminarija. Tai erdvė, kuri taip pat apsaugota ir nuo gatvės triukšmo.“
Išklausęs profesoriaus kalbos, Kolegijos narys Algirdas Bacevičius pabrėžė, jog Savivaldybė gauna labai daug pasiūlymų ir daug jų atmeta: „Mes jau antrą kartą klausomės Jūsų pasiūlymo. Praėjusiame Kolegijos posėdyje lyg ir viskas aišku buvo. Jam pritarėme. Ir pagal finansines galimybes tas lėšas ateityje skirsime. Bet yra svarbesnių reikalų – negalime atidėti visus darbus, kad įrengtume tuos varpus. Ačiū už pasiūlymą, bet susidaro įspūdis, kad Jūs tai brukate.“
A. Bacevičiui iš dalies pritarė ir Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas. Vicemeras teigė neįsivaizduojantis, ar Savivaldybė šiemet turės lėšų prisidėti prie kariliono įrengimo. Esą yra įsipareigojimai užbaigti Kultūros centro rekonstrukciją, pritaikyti areną kultūros ir sporto renginiams. „Šios dvi naštos labai suvaržo mūsų galimybes prisidėti prie gerų idėjų“, – apgailestavo K. Gusarovas.
Išsakytos Kolegijos narių mintys papiktino A. Žebrauską: „Jūs taip ir neišgirdote, kas buvo pasakyta. Prie tos idėjos buvo eita nuosekliai, pritarus rajono valdžiai. Projektas parengtas ne vakar. Nereikia žudyti idėjų, jeigu Jūs patys neturite idėjų… Jeigu neturite lėšų prisidėti – tai taip ir sakykite: negalime, bet norime… Kiek rajonų aplinkui norėtų šitokios idėjos ir dar atneštos ant pagalvėlės!“
Įsismarkavusį idėjos autorių ėmė raminti Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas, užbaigdamas visas diskusijas: „Gerbiamas profesoriau, mūsų diskusija yra politinė, bet kultūros prasme aš įžvelgiu spaudimą. Į kai kurių politikų galbūt netaktą Jums reikėtų reaguoti kultūringiau. Kolegijos pritarimas yra, bet nuo pirmojo mūsų pritarimo atsirado tam tikrų pokyčių ir tai mums kelia nerimą. Taip, idėja šauni. Mes nesakome šiandien, jog jai nepritariame. Tačiau kalbėti apie prisidėjimą, kada dar nėra patvirtintas rajono biudžetas… Neužbėkime įvykiams už akių. Ačiū, profesoriau, kad sergate Telšiais. Kolegijos nariai pritaria kariliono įrengimo Žemaitijos sostinėje idėjai.“