Gyventoja nepatenkinta dėl mokamų ligoninės paslaugų

„Telšių ŽINIŲ“ redakciją pasiekė gyventojos skundas. Telšiškė, apsilankiusi Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, nustebo, kad už tam tikras paslaugas jos buvo prašoma susimokėti. Moteris taip pat liko nepatenkinta, kad medikai laiku nesuteikė jai pagalbos, neturėjo prisisegę kortelių su informacija apie save ir neprisistatė.
Situaciją komentavusios Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė bei ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė įsitikinusios, kad moters skundas – nepagrįstas.
Monika GIRDVAINĖ
Į redakciją paskambinusi gyventoja pasakojo, kad Telšių ligoninėje ji apsilankė lapkričio 12-osios rytą. Telšiškė, turinti nedarbingumo lapelį, pajutusi galvos skausmą ir pažiūrėjusi, kad baigėsi kelias savaites vartoti vaistai, nusprendė kreiptis į medikus. Kadangi šeštadienį jos šeimos daktarė nedirbo, sergančioji nutarė nuvykti į Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
„Buvau nemaloniai sutikta, reikiamos pagalbos laukiau keletą valandų ir dar manęs paprašė susimokėti už suteiktas paslaugas, kad ir turėjau biuletenį.
Nors ir atsisakiau mokėti, medikai man padėjo, didelių pretenzijų neturiu, bet nenoriu, kad tai pasikartotų kitiems pacientams“, – tvirtino moteris.
G. Girdvainytė, kalbėdama apie Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą, pabrėžė, kad pagalba skyriuje teikiama pagal pacientų būklę.
„Priėmimo skyrius – ne bankas, kur išsimuši kvitelį ir eini pagal eilę. Pirmumas visada teikiamas sudėtingos būklės, rimtų negalavimų turintiems ligoniams, kuriems būtina skubi pagalba“, – sakė medikė.
Reaguodama į moters išreikštą skundą, vedėja komentavo, kad kadangi ligonė sirgo jau dvi savaites, daktarai jai buvo paskyrę gydymą, būtinoji pagalba įstatymiškai jai nepriklausė. Pagal nustatytą tvarką, už nebūtinąją pagalbą pacientai turi susimokėti.
„Mokamos paslaugos respublikos mastu teikiamos visose ligoninėse, o jų įkainius yra patvirtinusi Sveikatos apsaugos ministerija. Jais mes ir vadovaujamės. Nedarbingumo lapelio turėjimas dar nereiškia, kad žmogus yra nemokus ir kad jam bus viskas suteikta veltui. Šiuo atveju pacientė reikalavo tokios paslaugos, kuri neįeina į būtinąją pagalbą, todėl ji buvo įspėta, kad teks susimokėti. Medikai apžiūrėjo pacientę, o pinigai už paslaugą iš jos vis tik nebuvo paimti“, – kalbėjo J. Seiliuvienė.
Medikės informavo, kad įstatymiškai patvirtinta tvarka pacientai už paslaugas turi mokėti šiais atvejais: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, o paslauga nepriskiriama būtinajai pagalbai; kai pacientas neturi asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, savo iniciatyva kreipiasi dėl stacionarinės ar specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo; kai pacientas, teikiant jam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų apmokamas paslaugas ir leidus gydančiam gydytojui, pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, medicinos pagalbos priemones, procedūras; kai pacientas pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prieš tai jį supažindinus su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais; kai pacientas pageidauja gauti paslaugą, už kurią nėra apmokama iš PSDF biudžeto lėšų; kai pacientas nėra nuolatinis LR gyventojas ar yra užsienietis ir nepateikė Europos draudimo kortelės, sertifikato (mokama ir už būtinąją pagalbą).
Atsakydama į priekaištus, kad medikai nesegi darbo kortelių bei neprisistato, J. Seiliuvienė teigė: „Griežto nurodymo medikams visada segėti darbo pažymėjimus nėra, tiesiog jie turi būti darbo vietoje. Kortelės gali būti padėtos ant darbo stalo, stalčiuje, chalato kišenėje, bet nebūtinai turi būti segimos pačioje matomiausioje vietoje. Aišku, daktaras, atėjęs apžiūrėti paciento, turėtų prisistatyti, kokios srities medikas yra, tačiau vardas ir pavardė nėra tokie svarbūs.“