Telšius papuošė „Baltos užuolaidėlės“

Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 – puošiasi įstabiais rankdarbiais, gilias tradicijas turinčiais karpiniais. Atgaivindamas senąją karpymo meno tradiciją, Telšių rajono savivaldybės kultūros centras antrus metus vykdo karpinių konkursą „Baltos užuolaidėlės mano miestui“. Jo pagrindinis tikslas – skatinti Telšių rajono bendruomenes domėtis senosiomis popieriaus karpinių tradicijomis bei namų interjero puošyba.
Senos tradicijos
Karpiniai iš popieriaus yra savita meno šaka, turinti senas tradicijas. Istorijos šaltinių teigimu, popieriaus karpinių menas gimė Rytuose, vėliau jis paplito po visą pasaulį.
Kiekviena šalis turi išskirtines šio meno tradicijas. Lietuvoje popieriaus karpiniais susidomėta XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai tapo XIX a. pab.–XX a. pr. Gražindami buitį retkarčiais pasidairome ir į kitų tautų tradicinę kultūrą. O kaip savo namus dar ne taip senais laikais puošė lietuviai? Sodybos, apaugusios medžiais, sodais, įvairiomis tvorelėmis aptverti gėlių darželiai, ažūriniais ornamentais papuoštos, gėlėmis išpieštos langinės, ant stogo kraigo puikuojasi žirgeliai, prie namo stovi kryžius ar koplytėlė, o viduje – nepaprasto puošnumo lovatiesėmis uždengtos plačios lovos, prie jų – įvairiaspalvės kraičio skrynios, ant sienų – šventųjų paveikslai… Nuo tam tikro laikotarpio – popieriaus karpiniai. Jais būdavo papuošiamos lentynėlės, iš popieriaus iškarpomos užuolaidos ir pan.
Karpyta visoje Lietuvoje, skyrėsi tik niuansai. Karpyti užtiesalai, knygų lentynų pagražinimai, karpiniai šventųjų paveikslams puošti, paveikslų rėmai, kuriuos dar apkaišydavo spalvotomis gėlėmis.
Rankų darbo karpytos užuolaidos, skirtingai nei anksčiau, nebėra būtinybė. Jomis papuošti langai byloja, kad šiuose namuose gyvena savita ir išskirtinė moteris.
Menininkus vienijantis projektas
Projektas „Baltos užuolaidėlės mano miestui“ prasidėjo rugsėjį ir tęsis iki lapkričio pabaigos. Keturiolika Telšių rajono menininkų, bendruomenių, mokyklos atstovų karpė užuolaidėles, kuriomis pasipuošė Telšių miesto senamiesčio kultūros paveldo pastatų langai. Tai – tarsi simbolinė dovana miestui, kuris visus metus buvo tituluojamas Lietuvos kultūros sostine.
Projektui buvo atrinkta 12 menininkių, tačiau įpusėjus projektui prie jų prisijungė dar dvi moterys, kurios pagal profesijas ir pomėgius yra labai skirtingos. Susipažinkite: Ieva Balčiūtė (Telšių dailės mokyklos mokinė), Solveiga Šiškauskienė (Telšių dailės mokyklos mokytoja), Jurga Stulpinienė (Telšių „Germanto“ progimnazijos dailės mokytoja), Vaida Gedmantienė (Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos pradinių klasių mokytoja), Aušra Misiūrienė (Telšių rajono savivaldybės kultūros centro dailininkė), Sigita Dacienė (Telšių rajono savivaldybės kultūros centro etnografė), Rita Sadauskienė (Viešvėnų pagrindinės mokyklos mokytoja), Dainora Macevičienė (Kaunatavos pagrindinės mokyklos mokytoja), Jurga Nagienė, Danutė Zaveckienė, Dalia Kušeliauskienė (Telšių lopšelio-darželio „Eglutė“ auklėtojos), Jadvyga Mačiūnienė (tautodailininkė), Nomeda Statkienė (tautodailininkė). Taip pat turime vieną komandinį darbą, kurį puikiai atliko Janapolės pagrindinės mokyklos moksleivės ir mokytojas Valdas Kubilius.
Puošia langus
Šiuo metu papuošti 10 kultūros paveldo pastatų langai: „Šeimos centro“, A. Kojelės IĮ bei „Eurovaistinės“ (Respublikos g. 39), vyrų kirpyklos (Respublikos g. 37), kavinės „Pitlius“ (Respublikos g. 4), kavinės „Senamiestis“ (Turgaus a. 11), Telšių miesto seniūnijos (Turgaus a. 7), Žemaitijos turizmo informacijos centro (Turgaus a. 21), Europos informacijos centro (Turgaus a. 21), svečių namų „Pas Stefą“ (Respublikos g. 49), kepyklėlės „Prezo“ (Turgaus a. 19A), parduotuvės „Puošmena“ (Respublikos g. 4).
Tęsti organizatorių sumanymą ir puoselėti senąją tradiciją kviečiami visi gyventojai. Baigiamieji šiųmetės Kultūros sostinės akordai nuskambės jau gruodžio 6-ąją. Kaip puikiai puoselėjama tradicija puoštis bijūnais per miesto šventę vasarą, taip ir žiemą telšiškiai bei rajono gyventojai raginami panaudoti tradicija tapsiantį akcentą – karpinius languose.
Pagarbos verti rankdarbiai
Žmonės karpinius laikė pasididžiavimo vertais rankdarbiais. Nors kartais pripažindavo, kad karpiniai tapo nebetinkantys gyvenimo tėkmei, nes popierius dažnai plyšta, be to, yra ir gražesnių meno dirbinių (pateikėjų liudijimuose yra išlikusi ir nuomonė, kad karpė tik prasčiokai). Vis dėlto karpiniai visais laikais laikyti pagarbos vertu papuošalu. Šių dienų karpymo tradicija, be abejo, yra pakitusi, įgavusi naujų formų – ji dabar gyvuoja kaip šiuolaikinio grafikos meno atšaka.
Projekto autorė ir iniciatorė Rita Macijauskienė šiuo projektu nori parodyti perėjimą iš vienos epochos į kitą, taip pat priminti tai, ko jau nebėra mūsų kasdieninėje buityje, nes pastarųjų karpinių meno kūryba rodo išaugusį šios meno šakos profesionalumą. „Santykis su tautodaile po truputį nyksta ir tai natūralu, tačiau, kiek dar įmanoma, šiame projekte skatinome laikytis tradicinių ornamentų segmentų, kurie atskleidžia etninio dekoro pobūdį, subtilų tautos skonį“, – kalbėjo R. Macijauskienė.
„Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016“ inf.