„Telšių ŽINIOSE“ rašėme, jog Nevarėnų seniūnijos gyventojai patiria tūkstantinius nuostolius – ilgą laiką nenustatytas plėšrūnas ar jų būrys draskė ir pjovė naminius gyvulius. LR aplinkos ministerija, iš pradžių atsukusi darbštiems, gyvulių gailintiems nevarėniškiams nugarą, pagaliau sureagavo – keturiose šalies savivaldybėse leido sumedžioti 5 vilkus.
Deja, apmąstymams Ministerija skyrė per daug laiko – keliasdešimt gyvulių sunaikinę plėšrūnai iš Nevarėnų seniūnijos jau pasišalino…
Iki gruodžio 1 d. vilkus medžioti griežtai draudžiama. Dar vasarą, atsižvelgdami į nevarėniškių pagalbos šauksmus, Telšių r. aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami leidimo sumedžioti vilkų. Savo prašymą gamtosaugininkai motyvavo tuo, kad reikia ištirti, ar gyvulius žudantys plėšrūnai nėra vilko ir šuns hibridas.
Iš pradžių žadėjusi netaikyti išimčių, Aplinkos ministerija visgi atsižvelgė į aplinkosaugininkų prašymą – nuo rugpjūčio 21 d. iki gruodžio 1 d. leido sumedžioti 5 vilkus. Leidimą pagrindė tuo, kad esą reikia nustatyti vilkų populiacijos grynumą.
Organizuoti 5 vilkų sumedžiojimą Ministerija įpareigojo Medžiotojų ir žvejų draugiją kartu su Vilniaus universiteto Ekologijos institutu. Medžioklė dėl mokslinių tyrimų vykdoma Telšių, Pasvalio, Kupiškio ir Rietavo savivaldybėse.
Pavėluotas leidimas
Telšių r. medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Andrius Binza neslėpė, jog Aplinkos ministerija leidimą sumedžioti vilkus davė gerokai per vėlai. Pasak pašnekovo, leidimo žūtbūt reikėjo tuomet, kai gyvuliai buvo pjaunami vienas po kito. Dabar nustatyti, kuris gyvūnas ar jų būrys pjovė gyvulius, neįmanoma – Nevarėnų seniūniją siaubę plėšrūnai jau emigravo į kitą vietą.
A. Binzos žodžius patvirtina įdomus sutapimas: praėjusią savaitę į Radviliškio r. atkeliavęs būrys plėšrūnų papjovė 10 ožkų. Vietos gyventojai tikino, jog vilkų tose apylinkėse neregėjo jau daugelį metų,
„Vilkas – labai gudrus žvėris. Būna, kad ne medžiotojas jį seka, o jis – medžiotoją, kol šis išeina iš miško“, – pasakojo A. Binza. Pašnekovas teigė, kad yra liudytojų, mačiusių po Nevarėnų apylinkes klajojančią vilkų porelę su trimis atžalomis. Paskui juos sekė vienišas vilkas, kuris tikriausiai yra atstumtas iš bandos. Daroma prielaida, jog gyvulius galėjo pulti vilkų pora, mokydama vilkiukus medžioti, o paskui juos sekęs vilkas sužeistus gyvulius ėsdavo.
Telšių r. medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko teigimu, nenustatyta, kiek kurioje savivaldybėje galima sumedžioti vilkų – leidžiama nors ir visus penkis toje pačioje.
Neatlygino žalos
Nevarėnų seniūnijos gyventojas Virgis neteko dviejų gyvulių. Iš viso plėšrūnai pražudė per 20 telyčių, ožkų ir kt. gyvulių. Nevarėniškiui apmaudu, jog nukentėjusiems gyventojams net minimaliai nepagelbėjo Telšių r. savivaldybė.
Savivaldybės ekologė Kristina Jankauskienė sakė, kad gauti 3 nevarėniškių prašymai atlyginti plėšrūnų padarytą žalą. „Tokio žalos kompensavimo mechanizmo nėra“, – teigė specialistė ir informavo, jog Savivaldybė nekompensuos gyventojų patirtos žalos.
Š. m. liepos mėn. LR Seimas priėmė LR medžioklės įstatymo 4 straipsnio pakeitimą: „Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas.“
Loading ...
