Telšių miesto širdyje nyksta istorinis paminklas

Viena lankomiausių Telšių vietų – Katedros aikštė, šalia kurios puikuojasi mūsų gražuolė Šv. Antano Paduviečio katedra, Vyskupų rūmai, po truputį atidarymui rūbą besimatuojantis Telšių kultūros centras ir jau duris atvėrusi K. Praniauskaitės viešoji biblioteka.
Viduryje aikštės, į kurią svečius palydi praretėjusi Vydūno kaštonų alėja, išsidėstę mažosios architektūros elementai, savo unikalumu sudominantys ne tik turistus, bet ir pačius telšiškius. Šalia viso šio Žemaitijos sostinės pasididžiavimo tarsi tylus svarbios istorijos šešėlis stovi pirmosios Telšių mokyklos pastatas: aptrupėjusiomis sienomis, griūvantis iš vidaus… lyg vienu metu išgyvenęs visą Telšių rajono švietimo tinklų reformą.
Antanas NEKRAŠIUS
Pirmoji Telšių mokykla pastatyta Bernardinų vienuolyno iniciatyva 1795–1798 m. prie nedidelės aikštės priešais bažnyčią. Mokykloje buvo dėstoma lenkų ir žydų kalbomis.
Vėliau mokykla buvo išplėsta iki 6 klasių ir teisiškai sulyginta gimnazijai. Šios mokyklos mokiniai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, todėl mokyklą carinė administracija 1832 m. uždarė. Lietuvos nepriklausomybės metais pastatas grąžintas vyskupijai. Jame pradėjo veikti pradinė mokykla. Čia įvairios mokyklos kūrėsi iki 1944 m. Pokario metu Tarybų valdžia pastatą nacionalizavo. Jame įkurti gyvenamieji būstai. Bėgant laikui, statinys ėmė nykti: neprižiūrimas ir apleistas atkurtos Lietuvos nepriklausomybės sulaukė jau avarinės būklės.
Atkūrus nepriklausomybę, vėtyta ir mėtyta pirmoji Telšių mokykla atiteko Savivaldybei. Pasak prof. Algirdo Žebrausko, prieš dešimtmetį buvo parengtas pastato tvarkybos projektas. Iš Kultūros paveldo departamento lėšų apie 2005–2006 m. atlikus avarinės būklės likvidavimo darbus (sutvarkius stogą, fasadą, duris, langus), pastatą Savivaldybė grąžino Telšių vyskupijai.
Lietuvai ruošiantis minėti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejų, Vyriausybė buvo numačiusi apie 45 mln. Lt įvairiems sakraliniams objektams sutvarkyti. Tačiau pirmosios Telšių mokyklos pastatui nebuvo numatyta nė lito. Galiausiai šalį ištikus ekonominei krizei, minėta Vyriausybės programa buvo apkarpyta bemaž 90 proc.
„Šiandien bandome į programą įtraukti Vyskupų rūmus, kad iki jubiliejaus pabaigos – 2017 m. – būtų sutvarkytas nors rūmų fasadas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė prof. A. Žebrauskas. – Jubiliejaus minėjimo renginiai vyks Telšiuose, Varniuose, Vilniuje. Esu įsitikinęs, jog vienas iš renginių bus ir Katedros aikštėje, tad nesutvarkytas pirmosios Telšių mokyklos pastatas tikrai nepuoš šventės.“ Pašnekovas svarstė, jog minėto pastato sutvarkymas turėtų rūpėti ne tik vyskupijai, kuri viena finansiškai nėra pajėgi atlikti tokius darbus. Tai – bendras visų reikalas, todėl tik bendromis jėgomis būtų galima kažką pasiekti.
„Aš, kaip telšiškis, galiu pasakyti tik tiek, kad pirmosios Telšių mokyklos pastatas prieš restauravimą atrodė geriau – toks gražiai pasenęs, – „Telšių ŽINIŲ“ pakalbintas tvirtino Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacys. – Mano nuomone, buvo nekokybiškai atlikti tvarkymo darbai, jei praėjus vos keleriems metams, nutrupėjo pastato sienos. Juk jeigu restauruojama – tai restauruojama ilgam, o ne dešimčiai metų… Tie, kurie atliko restauravimo darbus, turėtų jausti pareigą ištaisyti padarytas klaidas.“ A. Dacys įsitikinęs, jog pastatą reikia prikelti naujam gyvenimui, nes, anot jo, bažnytinis turtas neturi būti uždarytas, jis privalo būti atviras visiems.
„Svajonės būtų gražios sutvarkyti ir įrengti pirmosios Telšių mokyklos patalpas, jose įkurti kokią įstaigą, kad pastatas įgautų kažkokią prasmę, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros parapijos administratorius Darius Trijonis, – tačiau tam nėra lėšų. Be to, šiuo metu atliekame katedros interjero remonto darbus. Kol jų nepabaigsime, tikrai neužsiimsime kitais. Nesinori prisiimti šimtą darbų ir galiausiai nepadaryti nė vieno.“
Paklausėme Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino, ką jis galvoja apie pirmosios Telšių mokyklos pastato likimą bei kiek prie jo galėtų prisidėti Savivaldybė. „Žinote, pamąstymų yra tokios krūvos… – ne itin noriai komentavo rajono vadovas. – Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau reikalai pajudėjo dėl M. Valančiaus namo Varniuose sutvarkymo. O dėl pirmosios mokyklos – atsiradus galimybei ar kokiam fondui, projektinėmis lėšomis, Savivaldybė tikrai galėtų prisidėti prie šios Žemaitijos sostinės istorijos išsaugojimo. Bet sakyti šiandien, kad minėtam objektėliui mes skiriame prioritetą, – negaliu. Istorinis atminimas yra svarbu, tačiau kada rajone turime tiek daug tragiškose situacijose atsidūrusių veikiančių mokyklų, tarp jų – ir gimnazijų… nežinau, apie pirmosios mokyklos sutvarkymą galime pasidalinti tik pamąstymais.“
Mieli skaitytojai, ką manote Jūs: ar rajono valdžia privalo pasirūpinti pirmosios Telšių mokyklos sutvarkymu, ar ne? Savo nuomonę pareikškite mūsų internetinės svetainės www.tzinios.lt apklausoje.