95-erių P. Račkauskas dieną pradeda su daina

Žarėnų seniūnijoje gyvenantis Petras Račkauskas birželio 29 dieną atšventė savo 95-ąjį gyvenimo jubiliejų. Šia gražia proga senolį pasveikino Žarėnų seniūnijos seniūnas Pranas Lukošius, pasidžiaugęs prasmingais, laimingai nugyventais jo metais. Nors žarėniškio gyvenime būta ir sunkių dienų, tačiau šiandien smagu Petrą matyti geros nuotaikos, o svarbiausia stiprios sveikatos.
Aurelija SERVIENĖ
Petras gimė ir augo Žarėnų seniūnijoje. Į tėvų sodybą žmoną parvedęs, vaikus užauginęs, prieš aštuonerius metus vyriškis liko vienas – neteko savo antrosios pusės.
Šiandien sukaktuvininkas sveikata nesiskundžia. Juo rūpinasi dvi dukros, kasdien lanko ir Žarėnų seniūnijos socialinė darbuotoja. Senoliui pagalba itin reikalinga, mat jis jau keletą metų visiškai nemato. Bet tai vyrui netrukdo džiaugtis gyvenimu. Gera nuotaika ir daina – jo gyvenimo palydovės. Sveikata senolio gana stipri – sutrikusiai kraujotakai pagerinti pakanka vos vienos tabletės per dieną.
Humoro jausmą turintis Petras šmaikštavo, kad kokie čia jau jo darbai per dieną: miegoti ir valgyti, na, kartais dar padainuoti ir į lauką išeiti paukščių paklausyti.
Per ilgą amžių P. Račkauskui teko dirbti įvairius darbus: sandėlininko, bitininko, veterinarijos specialisto. Vyriškis buvo gerai žinomas visoje apylinkėje: daug bendraudavo su žmonėmis, gydė jų gyvulius.
Per gyvenimą Petrą visur lydėjo daina. Alkoholio jis niekada nevartojo, nerūkė, gal būtent dėl to ir sulaukė tokio garbaus amžiaus.
Vietiniai šį vyrą dėl linksmo būdo dažnai į vestuves piršliu kviesdavo – šmaikštus jis buvo, žodžio kišenėje neieškojo.
Neprarado geros nuotaikos žarėniškis ir šiandien, švęsdamas savo 95-ąjį gimtadienį. Kiekvieną dieną jis pradeda su daina. „Lipu iš lovos ir dainuoju“, – sakė ilgaamžis. Senolis teigė ir pavalgyti mėgstantis riebiau – tuoj „kleckų“ prašo išvirti.
Labiausiai Petras negali pakęsti girtuoklystės, – jam jaunystėje užteko perskaityti tokią mintį: „Žmogus, gerdamas alkoholį, negali nei dirbti, nei ūkio prižiūrėti, iš to nieko gero gyvenime nebus.“ Tai supratęs, žarėniškis taip ir gyveno. Daug dirbo tėvų ūkyje, o ir pats sukūręs šeimą, ūkiškai gyveno. Ypač vyrą viliojusi astronomija: kol akelės gerai matė, daug literatūros šia tema skaitė, itin mėgstamas jo buvo žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“.