Taros surinkimas: daugiau naudos ar nemalonumų

Nuo šių metų vasario įsigaliojo tvarka, kad vartotojai už mineralinio vandens, alaus ar kito gėrimo plastikinę, metalinę ar skardinę tarą turi mokėti 10 euro centų užstatą, kurį galima atgauti grąžinant pakuotę į parduotuves.
Kai projekto vykdytojai džiaugiasi pasiektais užstato už vienkartines pakuotes sistemos rezultatais, gyventojai bando prisijaukinti naująją tvarką, daugeliui prekybininkų, ypač kaimo parduotuvių, taros rinkimas kelia daugiau sunkumų nei naudos.
Monika GIRDVAINĖ
Pasiekti rezultatai džiugina
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, per šių metų vasario–gegužės mėnesius šalies gyventojai į taromatus ir rankinio surinkimo vietas grąžino per 78 mln. vienkartinių pakuočių. Teigiama, kad surinkta 46 proc. pakuočių atliekų nuo viso gamintojų ir importuotojų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką patiekto pakuočių kiekio (vienetais).
„Atkreiptinas dėmesys, kad likęs kiekis dar nebūtinai pateko į sąvartynus ar išmestas į aplinką – didžioji dalis yra parduotuvių ir vartotojų atsargos“, – praneša Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė.
Telšiškiai taip pat gana aktyviai grąžina tarą – per 4 mėnesius Telšių rajone surinkta 800 tūkst. vienkartinių pakuočių. Apskaičiuota, kad vienam rajono gyventojui vidutiniškai tenka apie 18 vienkartinių pakuočių.
„Sistemos rezultatai pranoksta lūkesčius ne tik dėl milžiniškų priduodamų pakuočių kiekių, bet ir akivaizdžiai pagražėjusios aplinkos. Tikimės, kad tai spėjo įvertinti ir Telšių rajono gyventojai“, – sako Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius.
Sistema turi ir pliusų, ir minusų
Dauguma prie Telšiuose esančių taromatų kalbintų gyventojų teigė, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema jiems patinka, baigia prie jos priprasti, tačiau esama ir trūkumų.
„Žmonėms atsiranda papildomo darbo, tačiau taros pridavimas patogus, o svarbiausia, kad aplinka tampa gražesnė, švaresnė. Butelius atnešiau pirmą kartą, kai susikaupė didesnis kiekis, – juk kaskart važiuodamas į parduotuvę neveši po kelis“, – svarstė pusamžis telšiškis.
O štai garbaus amžiaus Telšių miesto gyventoja daro priešingai – į taromatą, jei tik yra ką atnešti, užsuka kaskart eidama į parduotuvę. „Nepatinka, kai namie susikaupia krūva butelių. Kad būtų tvarka, geriau dažniau ateinu į taromatą“, – kalbėjo ji.
Kaip patys su kalbintais pašnekovais įsitikinome, taromatas ne visada priima ženkliuku pažymėtą tarą. Pirmą kartą tarą atnešęs vyriškis metė į aparatą nepažeistas, nesulankstytas skardines, pažymėtas depozito ženklu, tačiau taromatas jų nepriėmė, kai kurias priėmė tik iš antro ar trečio karto. Telšiškis skardines ketino nešti į kituose prekybos centruose esančius taromatus.
„Vieni taromatai stringa, nepriima visos taros, prie kitų tvyro klaiki smarvė. Keista ir tai, kad už tarą gautus pinigus vienuose prekybos centruose galima atsiimti tik grynaisiais, kituose – tik susimokant už prekes. Be to, galbūt ne kiekvienas nori apsipirkinėti toje parduotuvėje, kurios taromate priduoda tarą“, – užstato už vienkartines pakuotes sistemos trūkumus vardijo telšiškė Kristina.
Kaimo parduotuvėms – papildomi rūpesčiai
Įstatymiškai reglamentuota, kad taromatai, rankinio priėmimo vietos turi būti įrengtos parduotuvėse, kurių prekybos salės plotas didesnis nei 300 kv. m, ir visose kaimo parduotuvėse. Mažesni prekybos centrai sistemoje gali dalyvauti savanoriškai.
Šalyje veikia 850 taromatų bei 1 650 rankinio taros surinkimo vietų. Pastarosiose tarą priima parduotuvių darbuotojai ir perduoda ją surenkančioms įmonėms.
Didesniuose centruose, kur įrengti taromatai, renkant tarą nepatogumų, atrodytų, nėra daug, tačiau surenkant butelius ir skardines rankiniu būdu, ypač kaimiškose vietovėse, susiduriama su įvairiausiais nemalonumais.
Dalis Telšių rajone esančių parduotuvių savininkų tvirtino, kad dažniausia sandėliavimo problema – neturima tarai laikyti patalpų, ilgiau pastovėjusios skardinės skleidžia nemalonų kvapą, taros maišuose apsigyvena skruzdėlės, musės, kitokie gyviai.
„Parduotuvėse sandėliuoti surinktos taros negalima, o pasistatyti priestatus, įrengti tam pritaikytą patalpą ne kiekvienas turi galimybę. Surinktą tarą dedame į maišus, o aptarnaujanti įmonė jų atvažiuoja pasiimti, kai susikaupia ne mažiau kaip aštuoni maišai. Kartais, kol prikraunami pilni maišai, praeina ir mėnuo, o per tą laiką surinkta tara, ypač skardinės ir iš jų išbėgę likę skysčiai, rūgsta, smirda. Per karščius pastovėjusiuose maišuose kirmėlių ir betrūksta“, – vienkartinių pakuočių rinkimo tvarka piktinosi prisistatyti nenorėjusi kaimo parduotuvės pardavėja.
Pašnekovė sakė, kad į specialų maišą tarai rinkti telpa apie 130 plastikinių butelių bei per 200 skardinių.
Kitas kaimo parduotuvės savininkas piktinosi, kad tokio pat ploto miesto parduotuvės taros rinkti neprivalo, nors gėrimus ir pardavinėja. „Jei parduotuvėse pardavinėjami gėrimai depozitinėse pakuotėse, normalu, kad tara turėtų būti renkama visur – tvarka turėtų būti vienoda visiems. O dabar užkrovė ant mūsų galvų papildomų rūpesčių, tai ir vargstame“, – nuogąstavo verslininkas.
Įstatymams nepaklūstantiems parduotuvių savininkams gresia baudos per 700 Eur.
Planuojami pakeitimai – į naudą?
Dėl gyventojams ir prekybininkams kylančių nepatogumų pristatant ir surenkant tarą pasiteiravome Aplinkos ministerijoje. Komunikacijos skyriaus vedėja B. Stankevičiūtė, paklausta apie nemalonų kvapą prie taromatų, teigė, kad tai – parduotuvių ir jas tikrinančių įstaigų reikalas.
„Higienos būklė taromatuose ir aplink juos nėra reglamentuota Aplinkos ministerijos teisės aktais, tokiu atveju taikomi bendri higienos reikalavimai, kuriuos nustato ir prižiūri, kaip jų laikomasi, atitinkamos atsakingos institucijos“, – sakė ji.
Kumunikacijos skyriaus vadovė informavo, kad skirtinga pareiga pagal parduotuvės prekybos plotą miestuose ir kaimuose nustatyta atsižvelgiant į tai, kad miestuose yra pakankamai parduotuvių, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. m, o kaimuose tokių parduotuvių apskritai nėra, o butelius surinkti juk kažkam reikia.
„Užstato už vienkartines pakuotes sistema bus efektyvi ir priimtina aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu tik tuo atveju, jeigu bus užtikrintas pakankamas pakuočių atliekų priėmimo tinklas visoje šalyje ir gyventojai galės priduoti jas ir susigrąžinti jau sumokėtą užstatą įprastinėse apsipirkimo vietose ar arti jų. Todėl patogaus vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos turi būti užtikrintos ne tik tankiai gyvenamose teritorijose, bet ir kaimuose“, – įsitikinusi B. Stankevičiūtė.
Pašnekovė pranešė, kad įvertinusi pardavėjų ir vartotojų pastebėjimus dėl esamos situacijos, Aplinkos ministerija pateikė siūlymą tobulinti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, nustatant, kad pakuotes ir pakuočių atliekas priimti ir užstatą grąžinti turi tos kaimo ir miestelių parduotuvės, kurių prekybos plotas viršija 50 kv. m.