XIX a. stereofotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotame Platelių dvaro archyve, susijusiame su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. – de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų, išliko ne viena unikali kolekcija. Vienas retesnių rinkinių – stereoskopinės fotografijos.
Kiekviename dvare buvo madinga išsaugoti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX a. antrojoje pusėje geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Platelių dvaro archyve išsaugotos ne tik fotografijos, bet ir viešbučių, parduotuvių sąskaitos, bukletai, laiškai ir dienoraščiai su šeimos narių pasakojimais apie keliones.
Stereofotografija (erdvinė fotografija), vadinama 3D vaizdo pradininke, buvo populiari fotografijos forma XIX amžiuje. Naudojant specialią kamerą buvo fotografuojami du beveik identiški vaizdai, kurie priklijuoti šalia vienas kito ant kartono, žiūrint per specialius lęšius, vadinamus stereoskopu, suteikė vaizdui trimatiškumo ir gylio įspūdį. Pirmosios stereofotografijos, sukurtos Prancūzijoje, išpopuliarėjo tuomet, kai 1851 metais Didžiojoje pasaulinėje parodoje Londone prancūzų optikas Louis Jules Duboscq, sukūręs stereoskopo aparatą, jį ir nuotraukas padovanojo Anglijos karalienei Viktorijai. Stereoskopinėms nuotraukoms fotografuoti naudojami stereoskopai panašūs į paprastą fotoaparatą, tik vietoj vieno objektyvo turi du, kurie fotografavimo metu iš karto sukuria du to paties objekto vaizdus, tik kiek skirtingu kampu. Fotosalonuose būdavo atskiri kambariai erdvinėms fotografijoms peržiūrėti su stereoskopu. Ištisus dešimtmečius tai būdavo viena iš populiariausių pramogų. Formatas ypač tiko kraštovaizdžio fotografijai.
Šios kolekcijos fotografijos pateko iš Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos. Fotografuota 1860–1890 metų laikotarpiu. Jose atvaizduoti miestų urbanistiniai peizažai, architektūriniai objektai, kurie, pasidomėjus interneto platybėse, dabar jau restauruoti, tebedžiugina keliautojų akis ir mūsų laikais. Fotografijų kartono lakštų kraštuose ir reversuose – žymių XIX a. Vakarų Europos fotografų vinjetės ir atspaudai. Dalies fotografijų autoriai nežinomi. Fotografijos, kurioms jau apie 150 metų, pageltusios, kai kurių vaizdas šiek tiek pablukęs, dėmėtas. Ant kartono kortelės klijuoti du šiek tiek kitokiu kampu fotografuoti vaizdai. Reversuose yra įrašai ranka prancūzų ir italų kalba.
Išskirtinių Venecijos ir Florencijos architektūrinių objektų atvaizdai sukurti italų fotografo Giacomo Brogi (1822–1881). Keletą jų paminėsiu. Vienas seniausių pastatų Florencijoje – Bardželo rūmai, statyti 1250 m. Nuo 1261 m. buvęs miesto valdymo organo „Podesta“ būstinė, nuo 1502 m. bažnytinio teismo ir kalėjimo vieta. 1859 m. rūmuose buvo įrengtas pirmasis Italijos nacionalinis muziejus. Uficių galerija – vienas seniausių ir garsiausių pasaulio meno muziejų, esantis Florencijoje. Sutrumpintai − Uficiai. Pastatų kompleksas statytas XVI amžiuje. Galerijos kolekcijoje yra vieni žymiausių paveikslų meno istorijoje – S. Botticelli „Veneros gimimas“, L. da Vinci „Geroji naujiena“ ir daugelis kitų. Išskirtinis aštuoniakampės struktūros pastatas – Šv. Jono baptisterija (Battistero di San Giovanni) – seniausias pastatas Florencijoje. Ji ypatinga savo trejomis bronzos durimis, garsėjančiomis dideliu meniniu ir techniniu meistriškumu. Baptisterija (krikštykla) stovi Duomo katedros aikštėje (Piazza del Duomo) į šiaurę nuo Duomo vadinamos Santa Maria del Fiore katedros. Dabartinė struktūra sukurta XI a., bet pirmoji bažnyčia pastatyta šioje vietoje IV a. Iki pat XIX a. visi florentiečiai buvo krikštijami šioje baptisterijoje, kuri pripažinta mažąja bazilika.
Edmundo Behles (1841–1921) darbuose – Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos ir aikštės vaizdai, Romos Koliziejaus, Pompėjos griuvėsių reliktai. Celestino Degoix (1860–1890) fotografijose – Genujos uosto panorama, prie Venecijos Didžiojo kanalo stovinčių architektūros paminklų vaizdai. Vienas jų – Venecijos gotikos stiliaus Dožų rūmai (Palazzo Ducale / Doge’s Palace), pradėti statyti IX a., o baigti XV–XVI a. Tai galios centras, iš kurio net 1000 metų buvo valdoma Venecija.
Dalyje fotografijų užfiksuotas Didysis Venecijos kanalas, kertantis visą Venecijos miestą. Kanalo forma primena S raidę, jo ilgis – 3 800 metrų, plotis svyruoja nuo 30 iki 80 metrų, o gylis siekia 5 metrus. Kanalo pakrantėse stovi apie 170 pastatų, kurių dauguma pastatyta XIII–XVIII a. Ties šiuo kanalu kadaise kūrėsi įtakingiausios ir turtingiausios venecijiečių šeimos. Fotografijų reversuose yra užrašai, kuriuose teigiama, kad fotografuota per piligriminę kelionę su gondola. Lapkričio 21 dieną venecijiečiai dėkoja Mergelei Marijai už išgelbėjimą nuo maro epidemijos 1630–1638 m. Ši šventė vadinasi „Santa Maria della Salute“. Jos metu piligrimai gondolomis plaukia per visą Didįjį kanalą nuo Šv. Marko aikštės iki Santa Maria de Salute bazilikos. 1630 metais Veneciją niokojęs maras pražudė trečdalį gyventojų. Venecijos valdžia pažadėjo pastatyti bažnyčią Mergelei Marijai, tikėdamasi Dievo pagalbos. Venecijiečiai šventai tikėjo, kad maro epidemijos suvaldymas susijęs su šios bažnyčios statybos pabaiga, todėl ši šventė gyvuoja nuo XVII a. iki šių dienų.
Prancūzija įamžinta fotografo Alberto Hautecoeur, M. Leon ir J. Lewy fotoateljė ir spaustuvės fotografijose. Tai Paryžiaus miesto rotušės, Šv. Germano Oseriečio bažnyčios, garsiosios Noterdamo (Dievo Motinos) katedros, Versalio rūmų sodo, Tarptautinės pramonės parodos (1867 m.), Kanų uosto ir pilies fragmentai.
Vienas žymiausių XIX a. Vokietijos imperijos fotografų Bernhardas Johanesas (1846–1899), vedęs ekskursijas po kalnus į Tirolį, Karintiją ir Štiriją, žinomas kaip Alpių kalnų ir miestelių fotografijų autorius.
Šio rinkinio fotografijų aprašymai ir vaizdai paskelbti Žemaičių muziejaus „Alka“ svetainėje adresu: http://www.muziejusalka.lt/lt/muziejaus-veikla/virtualios-parodos/virtuali-kelione-po-xix-a-europa-stereoskopiniu-fotografiju-kolekcija-zemaiciu-muziejuje-alka. Daugiau fotografijų paskelbta 2020 m. muziejaus pateiktų eksponatų duomenų bazėje www.limis.lt sistemoje.
Vyr. muziejininkė Regina BARTKIENĖ