Vio­le­tos ir Arū­no Usių gy­ve­ni­mo va­rik­lis – op­ti­miz­mas

Parašė:  2020-08-11

Upy­no­je gy­ve­nan­čių Vio­le­tos ir Arū­no Usių puo­se­lė­ja­mas ūkis pla­čiai ži­no­mas ne tik Tel­šių ra­jo­ne, bet ir už jo ri­bų.
Ūkis mo­der­niai su­tvar­ky­tas, gy­ven­vie­tę puo­šia sko­nin­gai ap­žel­din­ta Usių gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka. Ne­pai­sant užim­tu­mo ir įtemp­tos die­not­var­kės, Usių šei­ma yra vie­na ak­ty­viau­sių Upy­nos bend­ruo­me­nė­je. Glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja su Upy­nos se­niū­ni­ja ir Upy­no­je vei­kian­čio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Nie­ka­da neat­si­sa­ko pa­dė­ti, min­ti­mis ir dar­bais yra ini­cia­ty­vūs ir pa­trio­tiš­ki upy­niš­kiai.
Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ
Ūkis kles­ti
Ūki­nę veik­lą A. ir V. Usiai pra­dė­jo 2001 m. Arū­nas pa­me­na, jog to­kiam jųd­vie­jų su­ma­ny­mui ne­pri­ta­rė nė vie­nas jų tė­vų. Prie­šin­gai, ste­bė­jo­si, kad jis val­diš­ką dar­bą se­niū­ni­jo­je iš­kei­tė į ūki­nin­ka­vi­mą.
Prieš de­vy­nio­li­ka me­tų jau­na šei­ma įsi­kū­rė Upy­no­je – Vio­le­tos tė­viš­kė­je. Iš­si­nuo­mo­jo 28 ha že­mės, nu­si­pir­ko trak­to­riu­ką, tė­vai pa­do­va­no­jo ke­tu­rias kar­ves.
Šian­dien ūkis kles­ti, dir­ba­mos že­mės val­dos iš­si­plė­tė, o gal­vi­jų skai­čius išau­go iki 250, iš
ku­rių – 100 mel­žia­mų kar­vių.
Pa­si­tik­da­mi ūkio gy­va­vi­mo dvi­de­šimt­me­tį Usiai at­vi­rau­ja, jog da­bar var­gu ar ryž­tų­si to­kiam žings­niui: „Ta­da bu­vo­me stu­den­tai, į vis­ką žvel­gė­me op­ti­mis­tiš­kai, su en­tu­ziaz­mu, sva­jo­jo­me ir nė­rė­me į nau­ją veik­lą. Ne­bi­jo­jo­me ri­zi­kuo­ti.“
Usių šei­mo­je gi­mė trys vai­kai – dvi duk­ros ir sū­nus. Vy­res­nio­ji Si­mo­na (25 m.) dir­ba far­ma­ci­jos sri­ty­je Tel­šiuo­se, vi­du­ri­nio­ji Ju­li­ja (21 m.) stu­di­juo­ja me­di­ci­ną, sū­nus Taut­vy­das (8 m.) – jau­na­sis fut­bo­li­nin­kas.
Di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja
Per be­ne du de­šimt­me­čius ūki­nin­ka­vi­mo bū­ta vis­ko: pel­nin­gų me­tų ir, prie­šin­gai, nuo­sto­lin­gų, ta­čiau Arū­nas ir Vio­le­ta op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę. Svar­biau­sia, jų tei­gi­mu, kad tik bū­tų svei­ka­tos.
Upy­nos se­niū­ni­jo­je – daug stip­rių ūkių, tad kon­ku­ren­ci­ja ne­ma­ža. A. Usis šmaikš­tau­ja, jog tai tur­būt ir yra jo va­ro­mo­ji jė­ga, ne­lei­džian­ti nie­ka­da už­snūs­ti.
Ūki­nin­kų lau­kuo­se ve­ši tra­di­ci­nės kul­tū­ros: rap­sai, kviet­ru­giai, mie­žiai, pie­vos ir kt. Per me­tus pri­ku­lia­ma per 4 000 to­nų.
A. Usis pa­sa­ko­jo, jog nuo jų ūki­nin­ka­vi­mo pra­džios že­mės kai­nos ge­ro­kai šok­te­lė­jo aukš­tyn: pir­muo­sius hek­ta­rus jis pir­ko už 300 Eur, o šian­dien už hek­ta­rą že­mės Upy­nos se­niū­ni­jo­je ten­ka pa­klo­ti net 5 000 Eur.
Ap­gai­les­tau­ja Arū­nas, jog pie­ni­nin­kys­tės ūkis iš­gy­ve­na ga­na sun­kų lai­ko­tar­pį: „Pie­no kai­nas pri­ly­gin­čiau ame­ri­kie­tiš­kiems kal­niu­kams, o blo­giau­sia, kad var­to­to­jai to ne­ma­to. Šiek tiek leng­viau kal­bė­ti apie grū­dus. Ry­te žvilg­te­lė­jai į kai­nas tarp­tau­ti­nė­se bir­žo­se, ir ra­mu. Ga­li kaž­ką pla­nuo­tis. De­ja, su pie­nu taip nė­ra.“
Koks bus šių me­tų der­lius, ūki­nin­kas bi­jo­jo dar pro­gno­zuo­ti, tai ga­lė­tų pa­tiks­lin­ti maž­daug po mė­ne­sio: „Kol kas vis­kas ge­rai, bet gam­ta toks da­ly­kas, ne­nus­pė­si. Tad nuo ko­men­ta­rų čia ge­riau su­si­lai­ky­ti. Kol kas vis­kas idea­lu! Mū­sų re­gio­ną ap­len­kė kru­šos, škva­lai. Jei dar po­rą sa­vai­čių ne­nusk­riaus­tų, vis­kas tu­rė­tų bū­ti pui­ku.“
Pa­ra­ma – pa­spir­tis ūkiams
Apie pen­kias­de­šimt pro­cen­tų vi­sos ūky­je esan­čios tech­ni­kos upy­niš­kiai įsi­gi­jo pa­si­nau­do­ję įvai­ria pa­ra­ma ūki­nin­kams. Šia su­tei­kia­ma ga­li­my­be Arū­nas vi­sa­da ra­gi­na pa­si­nau­do­ti ir ki­tus. Jo nuo­mo­ne, tai – di­de­lė pa­spir­tis ūkiams.
„Kiek­vie­nais me­tais sten­gia­mės in­ves­tuo­ti į ūkio ge­ro­vę. Nau­jau­sias mū­sų pir­ki­nys – kom­bai­nas, ku­ris yra la­bai mo­der­nus, pa­ts val­do­si, jo ne­rei­kia net vai­ruo­ti, svar­bu nu­ro­dy­ti už­duo­tį ir ga­le lau­ko ap­si­suk­ti“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Pri­si­pa­žįs­ta Arū­nas, jog jam dar ne­te­ko vai­ruo­ti šios iš­ma­nio­sios tech­ni­kos, ji pa­ti­kė­ta labiausiai patyrusiam ūkio dar­buo­to­jui.
Džiau­gia­si dar­buo­to­jais
Usių ūky­je dir­ba 12 žmo­nių, ir ne bet ko­kių, o la­bai darbš­čių ir ge­rų. Jų am­žius svy­ruo­ja nuo 22 m. iki 57 m.
Vio­le­ta džiau­gia­si, jog dar­buo­to­jų kai­ta la­bai mi­ni­ma­li. Dir­ban­tys žmo­nės la­bai at­sa­kin­gai žiū­ri į dar­bą. Arū­nas ant­ri­na žmo­nai, jog su dar­buo­to­jais jiems tik­rai pa­si­se­kė, ne­rei­kia vaikš­čio­ti iš pa­skos ir jų pri­žiū­rė­ti, vi­si ži­no sa­vo pa­rei­gas.
Usių ūkio lau­kams – gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas
Ne­se­niai Vio­le­tos ir Arū­no ūkis pel­nė gar­bin­gą ap­do­va­no­ji­mą. Įmo­nės „Syn­gen­ta“ or­ga­ni­zuo­ta­me kon­kur­se „Gra­žiau­sias „Ela­tus Era“ lau­kas“ upy­niš­kių ja­vų lau­kai užė­mė pir­mą­ją vie­tą.
Da­ly­vau­ti šia­me kon­kur­se tė­ve­lius pa­ska­ti­no duk­ros. Lie­pos pra­džio­je šei­ma nu­fo­tog­ra­fa­vo žie­mi­nių kvie­čių ‚Eu­fo­ria‘ lau­ką, pa­va­di­no jį že­mai­tiš­kai „Vuo bus grū­du­ku“ ir la­bai pa­pras­tai, bet taik­liai api­bū­di­no: „Vīn tu­die, ka nau­duo­jam „Ela­tus Era“, mū­sa ja­velē aug labā gražē. I pa­na­šu, ka šēs metās už­de­ries baisē gers aug­lios.“
Tik­ra mei­lė sa­vo kraš­tui
Usių šei­mai ge­rų žo­džių ne­gai­li Upy­nos se­niū­ni­jos se­niū­nas Do­na­tas Žel­vys: „Gra­žu ma­ty­ti, kaip tė­ve­liai įtrau­kia sa­vo at­ža­las į Upy­nos gy­ve­ni­mo sū­ku­rį. Duk­te­rys Si­mo­na ir Ju­li­ja yra pa­grin­di­nės Upy­nos gy­ve­ni­mo vie­šin­to­jos, fo­tog­ra­fės ir mi­ni fil­mų apie Upy­ną kū­rė­jos. Usių šei­mai ar­ti šir­dies ir spor­tas. Ma­no ži­nio­mis, Usių ūkis re­mia Tel­šių fut­bo­lo ko­man­dą „Džiu­gas“, rei­ka­lui esant, Arū­nas tei­sė­jau­ja Upy­nos spor­to klu­bo or­ga­ni­zuo­ja­mo­se spor­to šven­tė­se. Usių šei­ma yra ti­kin­ti ir re­mian­ti baž­ny­čią. Jų ini­cia­ty­va bu­vo at­nau­jin­ta Šv. Jo­no Lab­da­rio baž­ny­čios var­pi­nė. Prieš ke­le­tą me­tų Vio­le­tos ir Arū­no šei­mos dė­me­sį pa­jau­tė ir Upy­nos pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai, ku­rie kar­tu su mo­ky­to­jais ap­si­lan­kė Drus­ki­nin­kų van­dens par­ke. Tai tik da­lis mi­nė­tos šei­mos ge­rų­jų dar­bų. Duok Die­ve, kad jai ne­trūk­tų svei­ka­tos ir tik­ros mei­lės sa­vo kraš­tui.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Telsiai verslas parašė:

    labai graži sodyba,matosi kad zmones netingi tvarkytis

  2. vietinė gyventoja parašė:

    Usis Upynos seniūnijoje dirbdamas seniūnu buvo nuoširdus, paprastas, mokėjo su žmonėmis bendrauti.

  3. šaknys čia parašė:

    Džiugu,kad gimtąjį kaimą garsina tokie žmonės. Ir toks mažytis kaimelis tvarkosi ir klęsti dėka tokių žmonių. Visada gera grįžti.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Jūsų nuomone, ar apsauginės veidą dengiančios kaukės apsaugo nuo COVID-19 viruso?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 tzinios.lt