Kai Žemaitijos kolegijos prodekanė pranešė apie galimybę pasinaudojus ERASMUS mainų programa išvykti į Maltą atlikti praktikos, ilgai nedvejojau ir sutikau. Nuojauta kuždėjo, jog ten manęs laukia neįkainojama patirtis, kurią privalau pasiimti. Intuicija neapgavo – ši šalis man davė labai daug.
Praktiką atlikau YMCA Valletta benamių prieglaudoje. Ten gyvenantys asmenys gerokai skiriasi nuo Lietuvos benamių. Į šią prieglaudą alkoholikai nepriimami, nemažai ten gyvenančių žmonių turi darbus ir taupo pinigus buto nuomai. Benamių amžius – nuo 14 m. iki pensinio. Atvykus į YMCA, darbuotojai mane šiltai sutiko, pasiteiravo, kokie yra mano lūkesčiai, ir davė lengvo darbo: skaityti benamių bylas. Vėliau jie man patikėjo vis daugiau atsakomybės reikalaujančias užduotis. Teko pardavinėti oficialius MTV marškinėlius (šitaip buvo renkamos lėšos prieglaudai išlaikyti), padėjau dirbti su rūbų, avalynės bei maisto aukomis, priiminėjau skambučius, bendravau su klientais.
Savaitgalius bei vakarus po darbo leisdavau su įvairių tautybių draugais. Žinoma, tarp jų visur dominavo lietuviai. Visi keliavome po paplūdimius, įžymias Maltos vietas, darydavome pajūriuose barbekiu su nakvyne. Kai pavargdavau nuo žmonių, nueidavau vakarais į tamsų, uolėtą, tuščią paplūdimį ir stebėdavau žvaigždėtą dangų.
Likus keturioms savaitėms iki praktikos pabaigos, darbe praleisdavau ištisas paras. Išbuvusi dieninę pamainą, pasilikdavau ir naktinei. Šitokia meilė YMCA prieglaudai atsirado po to, kai administratorius manęs paprašė pasilikti įstaigoje ilgiau ir pavaduoti personalą. Galiausiai praktiką užbaigiau vesdama užsiėmimą benamiams ir parašydama jo analizę bei globos planą.
Grįžusi į Lietuvą, vis dar palaikau ryšį su kai kuriais YMCA darbuotojais ir benamiais. Labai džiaugiausi, kai sulaukiau administratoriaus žinutės, jog buvau geriausia jų praktikantė. Tai buvo pati nuostabiausia mano vasara ir aš jos tikrai niekada nepamiršiu!