Redakcijoje nuolat skamba telefonas. Džiaugiamės, kad žmonės dalijasi su mumis savo rūpesčiais. Savaime suprantama, mes džiaugiamės dėl to, kad dalijasi, o ne dėl to, kad tų rūpesčių turi. Visų mintys užblokuotos koronaviruso grėsme – niekas nenori sirgti. Tik vieni labai bijo ir jau įsikalba simptomus, kiti įsitikinę, kad tas nelemtas virusas juos tikrai aplenks. Keturi pokalbiai telefonu.
Kur nusipirkti ūkinių prekių
Štai vyras iš Janapolės tikina, kad esą kaimo žmonės viruso neturi kada bijoti – pavasaris prasidėjo, daug darbų laukia. Jo nuomone, per griežti sprendimai dėl karantino sustabdė neatidėliojamus darbus jo ūkyje.
„Argi teisinga uždaryti šiuo metų laiku pačias reikalingiausias parduotuves? Tik neūkiškas vadovas taip galėjo pasielgti… Ką man daryti: vėjas nuplėšė stogo dalį – reikia vinių jam pataisyti. Kur jų nusipirkti? Į laukus jau būtina eiti – be guminių botų neįbrisi. Kur juos įsigyti? Sunkių darbų be darbinių pirštinių neįveiksi – ir šios perkamos. Sėklomis, trąšomis laikas rūpintis, o ir gyvulius teks į ganyklą ginti – gulintis parduotuvėje elektrinis „piemuo“ neapsaugos. Kaimo žmogui reikia daug ūkinių dalykų nusipirkti. Ir lyg tyčia visos ūkinių prekių parduotuvės uždarytos. Suprantu, reikia to viruso saugotis, bet mes ir pasisaugotume – po vieną į parduotuvę įeitume, ko reikia, susirinktume ir atgalios į savo kiemą grįžtume. Patarkite, ką mums daryti“, – guodėsi janapoliškis ir pridūrė dar patį svarbiausią dalyką pamiršęs: lesalai vištoms baigėsi! Ir tie ūkinių prekių parduotuvėje po devyniais užraktais sudėti…
Gyventojas mano, kad tai rajono mero sprendimas – ūkinių prekių parduotuves uždaryti, ir reikalauja supratimo kaimo žmogui.
Koks sodas be vyšnaitės
Moteris nerimauja: laikas sodinti vaismedžius – nori savo puoselėjamą sodą atnaujinti. Vyšnaitės reikėtų. Geros, kad gausų derlių duotų. O kur dabar tokią gauti? Mugės, turgavietės uždarytos. „Negi vieneri metai dėl to nelemto koronaviruso nueis perniek, o ir sodas nedailiai atrodys: sena vyšnia nupjauta, nauja nepasodinta“, – apgailestavo dėl netikėtos situacijos pašnekovė. Esą, laiku nepasodinus, nebus vasarą džiaugsmo stebėti, kaip vyšnaitė prigijo, auga, sodą puošia. Kiek nedaug, sodininkės nuomone, reikėtų – tik kad turgavietę nors prieš Velykas vienam kartui atidarytų…
Kur pažiūrėsi, nėra tvarkos
Taip neturi būti – lyg kirviu kerta telšiškė. „Nepatingėjau, nuėjau į kelias parduotuves Telšiuose. Tik gal dviejose mačiau, kad pardavėjos mūvi pirštines, kvepia dezinfekciniu skysčiu. O kitur – lyg koronavirusų veisyklos: žmonių daug, atstumo nesilaiko, prekes be pirštinių kilnoja… Neapsisaugosime taip nuo koronaviruso – visi išmirsime. Pardavėjos pirštines turėtų po kiekvieno kliento aptarnavimo keisti. Prekystalius nuvalyti. Žmonės su kaukėmis, pirštinėmis į parduotuves eiti, batus dezinfekuoti. Ar yra kur prie parduotuvių galimybė dezinfekuoti batus? Aš nemačiau“, – karantino reikalaujamos higienos nesilaikymo spragas lyg žirnius bėrė kruopšti moteris.
Telšiškės nuomone, žmonėms nėra ko taip dažnai į parduotuves eiti – galėtų per mėnesį kartą apsipirkti, ir gana. „Kiek tam žmogui reikia – juolab dabar pasninkas. Susilaikyti nuo persivalgymo reikėtų. Švara, tvarka geriau visi pasirūpintų. Griežtai bausti pažeidėjus derėtų“, – kritikos negailėjo ji.
Nuvylė senjorų valandos parduotuvėse
Paskambinęs vyras sakė esantis senjoras, norintis laikytis karantino reikalavimų, deja, tam nesudarytos sąlygos.
„Paskelbė valdžia, kad senjorai į parduotuves apsipirkti gali eiti nuo 7 iki 9 val. Taip ir padariau – nuėjau 8 val. Ir kas iš to? Dezinfekcinio skysčio nėra. Pardavėjos piktos, šiurkščiai bendrauja, sako nespėjančios. Į mus lyg į priešus žiūri. Norėjau nusipirkti mėsos – tuščia, reikėjo žurnalo – nėra. Kam tuomet tas senjorų valandas skirti, jeigu tuo laiku nėra to, ko mums reikia? Turėjau eiti į parduotuvę kitu laiku, tuomet buvo dar blogiau – į mane kreivai žiūrėjo visi žmonės: kur čia vaikštai po parduotuvę ne savo laiku! Juk nepaaiškinsi kiekvienam, kad ryte parduotuvė buvo tuščia“, – pyko nusivylęs telšiškis.