Mokyklų reitingai: vieni džiaugiasi, kiti – kritikuoja

Neseniai žurnalas „Reitingai“ paskelbė šalies kolegijų, universitetų bei mokyklų reitingus. Pristatant geriausias ugdymo įstaigas paminėtos ir savivaldybės, kuriose augantys vaikai egzaminų metu surenka aukščiausius balus.
Kol vieni Telšių rajone esančių ugdymo įstaigų vadovai džiaugiasi kasmet išsilaikydami panašioje pozicijoje, kiti, teigdami, kad reitingai tikrosios padėties apie mokyklą neparodo, į tokius vertinimus žiūri prieštaringai.
Monika Kriščiūnaitė
Užėmė įvairias vietas
Žurnalo paskelbtame šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitinge tarp 402 gimnazijų ir vidurinių mokyklų buvo įvertintos ir šešios rajono ugdymo įstaigos. Jos išsidėstė įvairiose pozicijose tarp 300 geriausiųjų.
Daugelį metų iš pirmojo reitingo šimtuko nenusileidžia Žemaitės gimnazija. Šiemet mokykla parodė stulbinančius rezultatus – pateko į geriausiųjų penketuką. Palyginti su praėjusiais metais, ugdymo įstaiga net 14 pozicijų pakilo aukštyn ir užėmė 4-ąją vietą.
Tarp dviejų šimtų geriausių šalies mokyklų pateko 4 rajono ugdymo įstaigos. Didžiausią teigiamą šuolį padarė Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla: per metus iš 349 ji šoktelėjo į 143 vietą. Laipteliu žemiau, 144 pozicijoje liko Vincento Borisevičiaus gimnazija, pernai užėmusi 273 vietą. Gerus rezultatus parodė ir iš 230 į 198 poziciją per metus pakilusi „Džiugo“ gimnazija. 200 pozicijoje įsitvirtinusi Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija per metus šoktelėjo 18 laiptelių aukštyn.
Prasčiausiai įvertinta rajono švietimo įstaiga – Luokės vidurinė mokykla, atsidūrusi 282 vietoje. Nors, kaip ir praėjusiais metais, ji užima paskutinę vietą tarp rajono gimnazijų ir vidurinių mokyklų, tačiau per metus ugdymo įstaiga gerokai pagerino rezultatus – 75 laipteliais pakilo aukštyn. Žarėnų „Minijos“ vidurinė mokykla, nuo šių metų rugsėjo tapsianti pagrindinė, reitinguojama nebuvo.
Reitingai tikrosios padėties neatspindi
2015-ųjų metų gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingas sudarytas remiantis 2014 m. valstybinių brandos egzaminų bei stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatais. Taškai mokykloms buvo skiriami atsižvelgiant į abiturientų, pakviestų studijuoti į Lietuvos universitetus pirmu pageidavimu bei priimtų į užsienio universitetus, skaičių, taip pat atsižvelgta į geriausiai konkrečius egzaminus išlaikiusių mokinių rezultatus.
Dauguma kalbintų rajono įstaigų vadovų laikosi nuomonės, kad toks reitingavimas nėra tikslingas ir tikrosios padėties apie mokyklą neatspindi.
„Geri rezultatai džiugina, tačiau per daug tų reitingų nesureikšminame – ties jais niekas nesustoja, viskas juda į priekį.
Juk vienais metais gali užimti aukštesnę poziciją, kitais – žemesnę – viskas priklauso nuo laidos. Svarbiausia mums, kad vaikus tenkintų ugdymo procesas, kad būtų patenkinti jų poreikiai, kad mokykloje visiems būtų gera“, – pabrėžė Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys.
Kai kurie mokyklų direktoriai prieštaringai vertina tai, kad šalies mokyklos į vieną eilę statomos šalia nelygiaverčių konkurentų. Varnių M. Valančiaus gimnazijos direktorė Irena Peleckienė laikosi nuomonės, kad kaimo ir miesto mokyklos turėtų būti vertinamos atskirai.
„Miestuose esančiose gimnazijose vis tiek dažniausiai mokosi patys stipriausi mokiniai, o kaimo mokyklose yra įvairių mokinių. Skiriasi vaikų socialinė aplinka, motyvacija, tėvų finansinė padėtis ir požiūris į vaikų ugdymą, tai ugdymo procese turi nemažai įtakos. Neskirstydami į gerus ir blogus, auginame visokį žmogų ir net mažiausias kiekvieno laimėjimas mums yra didelis“, – komentavo I. Peleckienė.
Vertinimo kriterijai netikslingi
Pirmą kartą žurnalas „Reitingai“ tyrė ir tai, koks yra pasitenkinimas pradinėmis mokyklomis, progimnazijomis ir pagrindinėmis mokyklomis. Mokinių pasitenkinimo (nubyrėjimo) reitingas sudarytas atsižvelgiant į mokinių skaičių, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę ir baigusių tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Tokiu pat principu vertintos ir pagrindinės mokyklos, progimnazijos.
Remiantis reitingų rezultatais, geriausiai išlaikyti mokinius pavyko Rainių mokyklai-darželiui. 2010-ųjų rudenį pirmą klasę ugdymo įstaigoje pradėjo lankyti 10 mokinių – tiek pat, kiek ir baigė 2014 m. Reitingų rezultatai rodo, kad daugiausiai mokinių nubyrėjo Ryškėnų pradinėje mokykloje. Ugdymo įstaigą 2014 m. baigė 33.3 proc. ją pradėjusių lankyti mokinių.
Kalbant apie rajono pagrindines mokyklas galima pastebėti, kad daugumai jų išlaikyti mokinius sekasi vidutiniškai. Tarp 378 šalies pagrindinių mokyklų daugiausiai Telšių rajono ugdymo įstaigų įsitvirtinusios vidurinėse pozicijose nuo 200 iki 300.
„Tokie vertinimai neatspindi nei mokyklos misijos, nei vizijos. Jei jau reitinguoja mokyklas, galėtų atkreipti dėmesį į svarbesnius dalykus, tokius kaip mokinių pasiekimai olimpiadose, konkursuose, sportinėse varžybose, o ne skaičiuoti pradėjusių lankyti ir baigusių mokyklą vaikų skaičių“, –skeptiškai rezultatus vertino 299-ąją vietą reitinge užėmusios „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Petras Stulpinas.
Savivaldybė – vienuoliktoje pozicijoje
Žurnalas „Reitingai“ pristatė ir šalies savivaldybių bei aukštųjų mokyklų reitingą. Būtina paminėti, kad reitinge neblogai pasirodė Žemaitijos kolegija, turinti fakultetus Rietave, Mažeikiuose ir Telšiuose. Tarp valstybinių šalies kolegijų ji užima 9-ąją vietą. Šia pozicija aukštoji mokykla dalijasi su dar keturiomis kolegijomis: Vilniaus technologijų ir dizaino, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio. Vertinant kolegijas vienas iš kriterijų buvo studentų požiūris į savo aukštąją mokyklą. Šioje pozicijoje Žemaitijos kolegijai lygių nebuvo. Tarp visų šalies kolegijų ji šioje pozicijoje pasiekė aukščiausią balą.
Žurnalo leidėjai, pirmą kartą reitingavę savivaldybes, tai darė atsižvelgdami į abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2013 m. bei 2014 m.) rezultatus. Tarp 60 šalies savivaldybių Telšių rajono savivaldybė užima 11-ąją vietą.
Toks įvertinimas, anot Telšių r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos Danutės Mažeikienės, visai normalus.
„Kaip dirbame, tą ir turime. Mokyklų veiklą Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius analizuoja nuolat: atliekamos stebėsenos rodiklių analizės, įvairūs tyrimai, veiklų vertinimui naudojami testai – trumpai tariant, situacija yra gerai žinoma“, – sakė vedėja.
Ji pabrėžė, kad į reitingus apskritai reikėtų žiūrėti kaip į vieną iš informacijos šaltinių, nesiekiant apibendrinti visos mokyklos veiklos, nes ugdymo kokybę parodo ne tik akademiniai pasiekimai. Jeigu mokykla būtų atsakinga tik už išsilavinimo suteikimą, anot D. Mažeikienės, tada reitingus būtų galima priimti kaip neginčijamą faktą. Bet mokykla atlieka ir socialinę bei kultūrinę funkciją, vertinant ją reikėtų kalbėti apie pridėtinę vertę, kurią ugdymo įstaiga sukuria.
„Dabar reitingai labai madingi: reitinguojame viską, ką galima pamatuoti ir ko neįmanoma. Skirtingų reitingų skirtingi kriterijai ir nevienodas jų svoris. Tad jei reitinguojama viena siaura sritis, tai ir išvadose turi būti kalbama tik apie tą sritį“, – įsitikinusi D. Mažeikienė.