Kretingiškės albume – prieškario aviacijos istorija

Parašė:  2015-10-20

Tautodailės puoselėtojos  Kretingos rajono Garbės pilietės 80-metės Laimutės Grigaitienės rankose – jos tėvo Juozapo Jasinsko, prieškariu tarnavusio Lietuvos karo aviacijos I eskadrilėje, Kaune, jaunystės laikų albumas. „Nuotraukose tarytum regiu Lietuvos aviacijos istoriją: Kauno karininkų ramovė ir joje vykę pokyliai, štabas ir kariškių kasdienybė, lėktuvų modeliai bei legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno laidotuvės“, – versdama kone šimtamečio albumo puslapius, kalbėjo L. Grigaitienė.

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

„Pajūrio naujienos“

 Atsisveikinant su lakūnais – 10 km gyva eilė

„Kai tėvai galėjo daug papasakoti, buvome dar maži. Sovietmečiu šį albumą jie slėpė pas gimines Pakutuvėnuose, kaip ir prieš karą kunigo dovanotą austrišką pianiną bei lietuvišką enciklopediją, kuriuos daug vėliau, kai atstatinėjo rusų subombarduotus namus,iškeitė į medieną, – pasakojo L. Grigaitienė. – Kai tėvą išvežė į lagerį, mama su vaikais slapstėsi ir baimindamasi kai kuriuos albumo puslapius išplėšė.“

Tačiau albume, ji mano, vis vien išlikę daug vertingų nuotraukų, kurių kopijų ji padovanojo ir Lietuvos aviacijos muziejui.

„Muziejininkai labai norėjo nuotraukų iš Dariaus ir Girėno laidotuvių, kur mano tėvas ėjo garbės sargybą, – rodydama nuotraukas su įrašais, kad lėktuvas 1933 m. liepos 20-ąją parskraidino lakūnų palaikus į Kauną, nors šie Soldine žuvo liepos 15-ąją, kalbėjo kretingiškė. – Tėvas ir mums, 6 savo vaikams, nuolat pasakodavo apie šias laidotuves, kurios jam paliko neišdildomus įspūdžius: žmonės atsisveikinti su lakūnais pėsčiomis ėję nuo pat Raseinių, iki karstų buvo nusidriekusi net 10 km ilgio gyva eilė.“

Kitose nuotraukose – karininkų garbės sargyba laidotuvėse palei Žaliakalnio tiltą, prie lakūnų karstų sustoję  jų artimieji bei gausus būrys į amžinojo poilsio vietą išlydinčių žmonių. Užfiksuoti ir lakūnų kapai  su lėktuvų propelerio formos kryžiais, mokomieji to meto lėktuvų skrydžiai. Įdomios Kauno karininkų poilsio Nemuno paplūdimiuose akimirkos, mokomieji to meto Lietuvos padangę raižiusių lėktuvų skrydžiai, karo ligoninės, kur 1923-iaisiais J. Jasinskui operavo anginą, aplinkos vaizdai.

Supiršo kompozitoriaus šeima

L. Grigaitienė sakė, jog dauguma šių nuotraukų yra darytos jos tėvo: „Tėvas turėjo fotoaparatą, – tuomet tai buvo brangus ir retas daiktas. Kretingoje veikė Antano Survilos fotografijos salonas, o dar anksčiau mūsų mama fotografuotis važiuodavo į Klaipėdą ar Palangą. Gaila, kad tėvo fotoaparatas, kaip ir kiti daiktai, pražuvo per namo bombardavimą.“

O patį albumą 1933 m. su savo portretinėmis nuotraukomis atsisveikindami J. Jasinskui padovanoję draugai, kai šis rengėsi palikti aviacijos tarnybą Kaune ir, gimęs bei augęs Pakutuvėnuose, o mokęsis Plungės gimnazijoje, išvyko į Kretingą tam, kad vestų savo mylimąją 17-metę Petronėlę Kirklytę, būsimąją Laimutės motiną.

„Tėvus supiršo kompozitoriaus Eduardo Balsio žmonos Adelės mama, kuri buvo mano močiutės Magdalenos draugė ir artima tėvo giminaitė. Jie atvykdavo į svečius ir, matyt, nužvelgė, kad mano mama tiktų į porą 9 metais vyresniam tėvui“, – juokėsi pašnekovė, džiaugdamasi, kad jos tėvai gyveno laimingą santuokinį gyvenimą, kol lageris nepakirto tėvo sveikatos.

 Lageris pakirto sveikatą

„Ligi karo gyvenome gana gerai: mama augino 6 vaikus, lankė bažnyčios chorą ir dramos būrelį. Tėvas materialiai aprūpindavo šeimą: Kretingoje jis dirbo Lietuvos banke, vėliau – Kretingos merijoje ekonomistu, 1937 m. buvo Kretingos gaisrinės viršininku“, – šeimos istorijos puslapius pravertė pašnekovė.

To laikotarpio gyvenimą Kretingoje taip pat atspindi vertingos J. Jasinsko nuotraukos, vienoje iš jų – ir Prezidento Antano Smetonos sutiktuvės Kretingos geležinkelio stotyje.

Po karo L. Grigaitienės tėvą areštavo ir išvežė statyti Belomoro kanalo. „Išbadėję kaliniai į kalną tampydavo akmenis. Jei kuris krisdavo, kareiviai skaičiuodavo ligi trijų, jei neatsistodavo – nušaudavo vietoje. Nežinau, kokiu būdu tėvui pavyko pabėgti iš lagerio. Mums, vaikams, jis nepasakojo nieko, bet man gudrumu pavykdavo nugirsti pašnekesių su mama  nuotrupas“, – pasakojo L. Grigaitienė.

Užversdama albumą pašnekovė sakė, kad J. Jasinskas iš lagerio grįžo paliegęs, jo sveikata ir vėliau nepagerėjo, – jis mirė 1963 m. būdamas 55-erių.

„Tie, kam šiandieną parodau nuotraukas, sako: kiek pinigų galėtumėt už jas užsidirbti. Bet aš sakau, kad pinigais giminės relikvijų neišmatuosi, – atviravo L. Grigaitienė. – Ką su albumu darysime toliau, spręsime visa giminė – gyvi tebesame visi 6 jo vaikai.“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar patenkinti mokinių maitinimu ugdymo įstaigose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt