Šių metų spalio pradžioje kaip Damoklo kardas virš Telšių, Akmenės, Mažeikių ir Šiaulių rajonų gyventojų galvų pakibo žinia apie planuojamą steigti naują karinį poligoną minėtų rajonų sandūroje. Gyventojai šią naujieną pirmiausia išgirdo ne iš vietos valdžios atstovų, o vieni iš kitų, kai tokios žinios ėmė plisti „Facebook“ socialiniame tinkle. Ir tik po kelių dienų, kai jau tai tapo vieša paslaptimi, oficialia, tokius ketinimus patvirtinančia informacija pasidalijo seniūnijos.
Oficiali informacija, deja, neatnešė jokio aiškumo ir veikiau priminė reklaminį leidinį, akcentuojantį tik naudą, kurią naujas karinis poligonas galimai atneštų šiam kraštui ir jo gyventojams. Remiantis seniūnijų pateikta informacija, įsteigus karinį poligoną bus prižiūrimi keliai ir geležinkelio atšakos, bus kuriamos naujos darbo vietos, todėl didės vietos gyventojų užimtumas, taip pat bus vystomi kultūros, socialiniai, gamtos apsaugos ir kiti projektai. Bet ar iš tikrųjų naujo karinio poligono įsteigimas šiaurės vakarų Lietuvoje turėtų vien tik teigiamas pasekmes?
Remiantis 2019 m. „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu“ aiškėja, jog ne viskas auksas, kas auksu blizga. Minėtoje vertinimo ataskaitoje, be kitų objektų, taip pat analizuojamas ir 12 000 ha teritorijos rezervavimo krašto apsaugos reikmėms poveikis, atskirai aptariant ekonominės-makroekonominės raidos komponentus, socialinės-kultūrinės raidos komponentus, gamtinės aplinkos (kraštovaizdžio) komponentus ir aplinkosaugos komponentus.
Ataskaitoje nurodoma, kad krašto apsaugos reikmėms rezervuotoje teritorijoje gali būti steigiamos taktinės ir strateginės bazės, kuriose bus reikalinga ne tik „profesinė karinė darbo jėga, tačiau ir papildomas aptarnaujantis techninis bei administracinis personalas“. Vis dėlto teigiama, kad teigiamos pasekmės užimtumo rodikliams yra mažo reikšmingumo.
Kalbant apie finansinius išteklius ir ekonominę gerovę, ataskaitoje nurodoma, kad tokio didelio ploto teritorijos atidavimas krašto apsaugos reikmėms ne tik neturės teigiamų pasekmių, bet, priešingai, turės neigiamą poveikį, pabrėžiant, kad privatus nekilnojamasis turtas, esantis numatytoje teritorijoje, privalės būti išpirktas, o ten esantys gamtiniai ištekliai, pvz., valstybiniai ūkiniai miškai, nebegalės būti naudojami komercinėms reikmėms.
Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje taip pat aptariamas padidėjęs triukšmo lygis, kuris gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei, bei intensyvus karinės sunkiasvorės technikos judėjimas sausuma ir oru. Taip pat būtų ribojamas žmonių patekimas į teritoriją ir laisvas judėjimas.
Minėtame dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad, steigiant karinius poligonus, krašto apsaugos tikslais miškas gali būti paverčiamas kitomis naudmenomis išimties tvarka, nerengiant planavimo dokumentų ir nevertinant poveikio aplinkai. Taip pat pabrėžiama, kad „atsižvelgiant į tai, kad rezervinė teritorija krašto apsaugos tikslams numatoma 12 000 ha ploto ir yra vakarinėje Lietuvos dalyje, kur identifikuojamas didelio vaizdingumo kraštovaizdis, telkiasi etnokultūrinės savimonės branduoliai, numatomos tarpvalstybinės svarbos turizmo jungtys, poveikis kraštovaizdžiui ir paveldui numatomas neigiamas“. Ataskaitoje priduriama, kad pasekmės biologinei įvairovei ir ekosistemoms taip pat būtų neigiamos.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl karinės veiklos į aplinką išskiriama daugiau kaip 260 įvairių cheminių medžiagų, o karinių poligonų teritorijos užteršiamos naftos produktais, organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie vandeniu ir oru paplinta toli už poligono teritorijos. Ir tai gali būti, toli gražu, ne tik lokali problema. Ataskaitoje teigiama: „Natūralių ekosistemų ryšių suardymas, natūralių vandentakių hidromorfologiniai pokyčiai turi neigiamas pasekmes ne tik pačioje teritorijoje, bet galimai ir visam upės baseinui, taip pat ir jūros vandens kokybei.“ Grunto tarša neatsiejama nuo gruntinio vandens taršos, o ši kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai. Žmonių sveikatai ir net gyvybei grėsmę kelia ne tik triukšmo, oro, vandens bei dirvožemio tarša, bet ir ataskaitoje minimos „kariškos šiukšlės“ (sprogmenys, šaudmenys ir jų liekanos).
O kol vietos valdžios atstovai ramina gyventojus, teigdami, kad dar nėra jokių konkrečių planų, dalis žmonių, gyvenančių krašto apsaugos reikmėms rezervuotoje teritorijoje ar šalia jos, jau dabar patiria neigiamas pasekmes, nežinodami, ar verta pradėti arba tęsti statybos, remonto darbus, ar protinga sudaryti naujus nekilnojamojo turto pirkimo sandorius ir pan. Visiems aišku tik viena – ateitis miglota.
Violeta STASIŪNAITIENĖ
Vienas tankas per valandą sunaudoja apie 300 ltr. dyzelino. Tad, paskaičiuokite, kiek teršalų į orą išmes 10-imt pratybose dalyvaujančių tankų per vieną valandą. Beje, karinė technika jokio oro taršos mokesčio nemoka, kaip senų golfiukų savininkai, kurie, pasirodo, labiausiai teršia gamtą. Tad jokių karinių poligonų negali būti.
Taip tikrai taip p. Violeta ne viskas auksas ir ypač tai kokius makaronus bando kabinti ir dar kabins KAM valdininkai, vietiniai politikieriai bei jiems pavaldūs ir prijaučiantys. Visų pirmą ką pajausime nekilnojamojo turto kainų ženklus kritimas!!!!! Kas tuo netiki, atsidarykite bet kurį internetinį nekilnojamojo turto pardavimų portalą susiraskite Jonavos rajone Rukloje parduodamą nekilnojamąjį turtą ir įsitikinsite, kad tame „gerovės” mieste normalų butą renovuotame name galima įsigyti nei dešimties tūkstančių nesumokant :-). O tai labai nemenkas ten dislokuotas karinių dalinių kiekis bei vienas iš didžiausių karinis poligonas. Šalia Ruklos Achema, Jonava, Karmėlava su oro uostu ir mase viešbučių, kavinių restoranų ir pan. toliau Kauno LEZ su mase įmonių. Sutiks tikriausiai su manimi visi, kad patraukliose gyventi vietovėse nekilnojamojo turto kainos yra gana aukštos. O dar kiek visokių gyvenimo kokybei neigiamų padarinių, apribojimų gyvenant prie tokių objektų išdėstyti, manau, neužtektų ir viso laikraščio.
Taršos mokesčio nemoka ir turtuoliai ūkininkai už traktorius ir kitą techniką