Interviu su provizoriumi, Fitoterapijos sąjungos nariu Edvardu Kazlauskiu

Parašė:  2020-01-21

– Prasidėjus šaltajam sezonui ir su juo įvairioms ligoms, kaip peršalimas, gripas, sloga, kosulys, imame galvoti apie organizmo stiprinimo priemones. Ką patartumėte vartoti imunitetui stiprinti, kokios žolelės ar preparatai galėtų padėti?
– Jei žmogus linkęs sirgti peršalimo ligomis, jam imunitetą stiprinti reikėtų pradėti prieš tris keturis mėnesius iki šaltojo sezono pradžios. Jei žmogus nėra linkęs peršalti, tai gal ir nėra būtinybės stiprinti imunitetą. Bet profilaktiškai spalio ar lapkričio mėnesiais vis dėlto patarčiau kuo nors palepinti savo imuninę sistemą. Kuo? Nereikia išradinėti dviračio – užtenka pasikliauti klasika. Tai ežiuolių preparatai, bičių pienelis, eleuterokokas, ženšenis. Iš ežiuolių reikėtų rinktis rausvažiedžių ežiuolių žolės preparatus, o siauralapių ežiuolių – šaknų preparatus. Nepatarčiau mums įprasto rausvažiedžių ežiuolių užpilo (liaudiškai tariant, arbatos), nes rausvažiedžių ežiuolių žolės ar žiedų kai kurios veikliosios medžiagos tiesiog netirpsta net užplikius karštu vandeniu. Tiesiog toks užpilas nestiprins imuniteto tiek, kiek jūs tikitės.
Bičių pienelis irgi vertas kelių žodžių. Didžiausia vartotojų klaida – neteisingas dozavimas. Suaugusiam žmogui per dieną reikia apie 1 gramo natūralaus bičių pienelio. Dažnai pasitaiko kita bičių pienelio forma – liofilizuotas bičių pienelis. Tai toks pats bičių pienelis, iš kurio šaltyje yra pašalintas vanduo. Toks liofilizuotas bičių pienelis savo savybėmis identiškas natūraliam bičių pieneliui (beje, žmonės mano, kad jei yra natūralus bičių pienelis, kitoks bičių pienelis yra nenatūralus; tai netiesa – tiesiog naudojami tokie specifiniai terminai). Vienas gramas natūralaus bičių pienelio atitinka apie 0,3 gramo (300 mg) liofilizuoto bičių pienelio, nes natūraliame bičių pienelyje yra 2/3 vandens, kuris liofilizuojant pienelį tiesiog pašalinamas. Taigi suaugusiesiems per dieną reikės vieno gramo natūralaus bičių pienelio arba 0,3 gramo liofilizuoto bičių pienelio. Vyresniems mokyklinio amžiaus vaikams – dvigubai mažiau, jaunesniems – dar mažiau. Kodėl tiek daug kalbu apie pienelį? Tiesiog dėl to, kad žmonės linkę pienelio suvartoti 10, 20, 50 mg per dieną, nesuvokdami, kad toks mažas pienelio kiekis organizmui neturės beveik jokios įtakos.
Eleuterokokų šaknų spiritinių ekstraktų galima rasti vaistinėse, o pačių šaknų – pas prekiautojus vaistažolėmis. Šis augalas – taip pat klasika. Galima sakyti, kad beveik tobulai veikia mūsų organizmą ir teigiamai veikia imunitetą. Tinka ir vaikams. Be to, eleuterokokas (kaip ir kiti ženšenio giminaičiai) dar mažina tiek fizinį, tiek protinį nuovargį. Deja, jis kelia spaudimą, tad šio augalo savybėmis pasinaudoti nesiūlyčiau turintiems didelį kraujo spaudimą.
Kad nekiltų nesusipratimų, kalbėdamas apie imunitetą turiu omenyje organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo kenksmingo biologinių dirgiklių poveikio. Dirgikliai – tai ir virusai, ir bakterijos, ir vėžinės ląstelės.
– Kuriuos augalus galėtumėte išskirti kaip labai naudingus žmogui stiprinant imunitetą, tačiau kuriuos retas žinome?
– Dabar žmonės išprusę, daug ką žino, bet bėda yra kitur – žino, bet nevartoja. Rausvosios rodiolės puikiai auga Lietuvoje, yra nuostabūs tonizuojantys, imunitetą stiprinantys augalai, bet turintys nedaug jo užpiltinę geriančių gerbėjų. Šiuo metu rodiolės labiau reklamuojamos kaip priemonė nuotaikos svyravimams suvaldyti, tačiau visada verta prisiminti, kad tai tikras jūsų imuniteto draugas. Tas pats pasakytina apie aralijas. Daug kas jas augina kaip dekoratyvius augalus, nors aralijos yra tikrų tikriausios ženšenių pusseserės su visomis ženšeniams būdingomis savybėmis.
Iš mūsų laukų žolynų mažai dėmesio sulaukia gysločiai (Lietuvoje auga trys rūšys ir visos jos tinka), dilgėlės, vaistinės notros ir kiti augalai. Jų daug.
– Peršalę dažnai imamės gydytis patys, gerdami arbatą su citrina ir medumi, valgydami citriną. Tačiau ar yra tokių žolelių, kurios būtų efektyvesnės kovojant su negalavimu? Kokios jų savybės?
– Pats efektyviausias augalas susirgus gripu ar peršalus yra juoduogis šeivamedis. Vartojamos jo uogos ir žiedai. Tai, ko gero, vienintelis mūsų kraštų augalas, kuris kovoja ne su gripo ar peršalimo pasekmėmis, bet su pačia priežastimi – virusais. Šeivamedžių uogų produktai ar žiedų užpilai (arbatos) sunaikina virusų gebėjimą daugintis. Taigi virusai nesidaugins, o su nedaug patekusių virusų imuninė sistema susidoros pati, tad liga dažniausiai būna lengva arba pasveikstama žymiai greičiau.
Šeivamedžių uogų ir žiedų sirupų ar kitų produktų yra vaistinėse ar vaistažolių parduotuvėse.
– Kaip teisingai tas žoleles paruošti, kad jos padėtų?
– Tai labai paprasta ir dėl to neverta sukti galvos, nes žoleles sunku sugadinti. Jos padės net neteisingai paruošus. Ant pakuotės nurodytas kiekis užpilamas nurodytu verdančio vandens (jokio praaušusio vandens ar neužvirusio, kaip dabar snobiškai madinga) kiekiu ir paliekama nurodytam laikui. Dažniausiai – 10 minučių. Jei žolelės stambesnės, palaukiama ilgiau. Kelias minutes pavirti reikia tik šaknis ar vaisius (pvz., erškėtrožių, šermukšnių), žievę. Nereikia bijoti žolelių plikyti termose. Kai kas teigia, kad termose iš žolelių susidaro nuodingos medžiagos. Na, jeigu taip greitai ir paprastai vyktų organinės chemijos reakcijos, vargu ar kas valgytų jūsų daržovių troškinį. Užplikius žoleles, kurios turi eterinių aliejų (čiobreliai, vaistinės ramunės, šalavijai, raudonėliai, eukaliptų lapai ir pan.), būtina gerai uždengti, kad eteriniai aliejai „nepabėgtų“ iš jūsų plikalo.
– Kas geriausiai padeda peršalus, sergant gripu?
– Jau minėti šeivamedžiai. Efektyvesnių dalykų nelabai yra. Na, apskritai tokių žolių yra, tik jos retos, nelabai jų būna Lietuvoje. Beje, vienas dar yra. Taigi. Susirgus gripu ar peršalus ligos trukmę dvigubai sutrumpinti galima vartojant ežiuolių preparatus, bet… trigubą jų dienos dozę. Tai neturės jokios neigiamos įtakos sveikatai, bet dažniausiai liga tikrai atsitrauks greičiau.
– Kada sergant vien tik žolelių nepakaks?
– Žolelių nepakaks, jei peršalimas sukels kitų organų komplikacijas. Virusai organizme prigamina daug toksinių medžiagų, kurios stipriai silpnina imunitetą. Tada net nelabai pavojingos (sveikam žmogui) bakterijos sukelia bakterinę infekciją – bronchitą, laringitą, plaučių uždegimą ar panašiai. O tada jau nebejuokaujama ir būtinai vartojami gydytojo paskirti vaistai, nes žolelių nebeužteks. Be abejo, žolelių vartojimas kartu su gydytojo paskirtais vaistais tikrai bus į naudą ir sveikimas bus greitesnis.
– Papasakokite apie žoleles, kurios padeda užpuolus šaltojo sezono ligoms, kodėl būtent jos padeda, kokios jų savybės. Jeigu manote, kad reikia, paneikite mitą, kad geriausiai padeda citrina ir, žinoma, argumentuokite, kodėl.
– Pastaruoju metu peršalimams gydyti labai madingas pačių gaminamas mišinys iš medaus, imbiero ir citrinų. Proporcijos tokios: puslitris medaus, kelios per mėsmalę perleistos citrinos, vienas imbiero šakniastiebis. Vartojamas toks mišinys po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną. Imunitetui. Skonis, pasakyčiau, pasakiškas! Kai paklausiu gaminančiųjų, kokia iš to nauda, dažniausias atsakymas – juk tai vitaminas C iš citrinos. Kiti sako, kad imbieras stiprina imunitetą. Treti tyli. Bet juk citrinose vitamino C yra ypač mažai – rekomenduojama vitamino C dienos norma yra… dviejose vidutinio dydžio citrinose. Kai citriną sumaišai su puskilogramiu medaus ir vartoji po keletą šaukštelių per dieną, tai tikėtis naudos iš vitamino C yra beprasmiška. Kitas dalykas yra imbieras. Iš principo jis yra imuniteto slopintojas (nustebote?), bet jo vartojimas peršalimo metu pateisinamas. Imbiero veikliosios medžiagos dirgina gerklę ir tonziles, kurios yra imuninės sistemos dalis. Nuo dirginimo į tonziles (liaudiškai – angina, jei ji nėra išoperuota) priplūsta daugiau kraujo, kaip ir baltųjų kraujo kūnelių – imuniteto karių, kurie pasitinka užkratą ir dažniausiai jį nugali. Tam, be imbiero, tiktų ir krienai, ir garstyčios. Bet citrinose esančio vitamino C tikrai neužteks peršalimui nugalėti. O medus? Mano nuomone, medus yra pervertinamas. Tai juk elementarus cukraus, fruktozės ir gliukozės mišinys, kuris už cukrų brangesnis daug kartų. Mistinių savybių neverta ieškoti. Kad skanu, faktas, neneigsiu. Nors, neneigsiu, kad medus turi vieną labai vertingą savybę – tai jo konsistencija. Medus labai patogus ką nors į jį įmaišyti, ką nors su juo sumaišyti. Patogu ir skanu. Bet maišyti su medumi geriau tą, kas iš tikro mums padeda. Na, gerai, pasigaminame minėto mišinio iš medaus, citrinų, imbiero, bet, būkim malonūs, pridėkim tiek pat pagal svorį kavamale maltų rausvažiedžių ežiuolių žolės miltelių. Sumaišykime. Štai toks mišinys bus ir skanus, ir sveikas, ir tikrai veiksmingas.
Lietuvos fitoterapijos sąjunga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Meras siūlo Tarybai atleisti A. Ba­ce­vi­čių iš An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gų. Ar tam pritariate?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 tzinios.lt